Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti?
Deja, taip. Vaikai gali patirti depresiją. JAV duomenimis apie 2,5proc. vaikų patiria depresiją. Iki 10 metų amžiaus vyrauja berniukai, tačiau apie 16-uosius gyvenimo metus pradeda vyrauti mergaitės. Svarbu depresiją atskirti nuo trumpalaikio liūdesio, kas tikrai nėra depresija. Tačiau jei liūdesys tęsiasi, jei jis pradeda trukdyti socialiniam gyvenimui, mokslui, užimtumui ar santykiams, reikėtų pagalvoti apie depresiją.
Kaip atskirti depresijos požymius?
Jie gali būti skirtingi kiekvienam vaikui – priklausomai nuo jo lyties, amžiaus, charakterio ir t.t. Kartais, deja, jie yra nepastebimi, nes priskiriami augimo „krizėms“. Požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Pyktis ar dirglumas;
- Pastovus liūdesio ar beviltiškumo jausmas;
- Socialinių kontaktų apribojimas;
- Padidintai jautri reakcija į atstūmimą;
- Apetito pokyčiai – padidėjimas ar sumažėjimas;
- Miego pokyčiai – mieguistumas ar nemiga;
- Dėmesio koncentracijos sunkumai;
- Silpnumas ir energijos stoka;
- Nusiskundimai galvos ar pilvo skausmais, kurie nereaguoja į įprastinį gydymą;
- Nebenori ir negeba užsiimti veikla už mokyklos ribų, apleidžia savo hobius ir santykius su draugais;
- Savo bevertiškumo ar kaltės jausmai;
- Sunkumai kryptingai mąstyti, priimti sprendimus.
Ne visi vaikai patiria visus šiuos simptomus. Simptomai gali pasireikšti įvairiu laiku ir priklausyti nuo aplinkybių. Kai kurie vaikai, pavyzdžiui, pakankamai ilgą laiką sugeba neblogai funkcionuoti, esant struktūruotai aplinkai (mokykla), deja, daugumai socialinių kontaktų mažėja, ir įvairios veiklos darosi varginančiomis. Laipsniškai atsiranda problemos susijusios su mokymosi rezultatais, o kartais yra apleidžiama net asmeninė išvaizda. Kai kurie vaikai, ypač tie, kurie yra vyresni, negu 12 metų, gali pradėti vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas. Nors ir pakankamai reta tarp vaikų iki 12 metų amžiaus, tačiau net ir maži vaikai gali bandyti žudytis. Jie gali tai daryti pakankamai impulsyviai, tada, kai yra nusiminę ar įpykę. Mergaitės dažnai tik bando, o berniukų savižudybės dažniau baigiasi mirtimi, nors įvykiai gali vystytis skirtingai.
Kas gali sukelti depresiją vaikams?
Kaip ir suaugusiųjų atveju, depresiją sukelia įvairių faktorių derinys – susiję su gyvenimo įvykiais, šeimos istorija, aplinka, genetiniu pažeidžiamumu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu.
Vaikai, kurių šeimose yra sergančiųjų depresija, turi didesnę riziką susirgti depresija patys. Vaikams, kurių tėvai serga depresija, pirmąjį depresijos epizodą patiria anksčiau, negu vaikai, kurių tėvai neserga depresija. Vaikai, kurie auga konfliktiškose šeimose, ar vaikai, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, taip pat pasižymi didesne rizika patirti depresinį epizodą.
Kaip nustatyti depresiją vaikui?
Visų pirma depresinė būsena turi trukti bent jau dvi savaites. Depresijos buvimą gali nustatyti tik specialistas – gydytojas psichiatras. Paprastai reikalingas psichologinis ištyrimas, be to, klausinėjamas ne tik vaikas, bet ir tėvai ar kiti vaikui artimi žmonės, galintys suteikti informacijos apie vaiko būsenos pasikeitimus.
Kaip yra gydoma vaikų depresija?
Ji gydoma panašiai, kaip ir suaugusiųjų depresija. Dažniausiai tai yra psichoterapijos ir medikamentų derinys. Tai, kaip rodo tyrimai, duoda geriausius rezultatus.
Nekreipti dėmesio į depresiją yra pavojinga. Ypač pavojinga tai įvertinus tai, kad depresija yra būsena dažnai vedanti į savižudybę. Žemiau pateikiami ženklai, kurie rodo galimą savižudybės riziką:
- Gausūs depresijos požymiai (pokyčiai miege, apetite, veikloje0;
- Socialinė izoliacija, įskaitant ir izoliavimąsi nuo šeimos narių;
- Kalbos apie savižudybę, išsakomos beviltiškumo ar bejėgiškumo mintys;
- Daugėja rizikingo elgesio apraiškų;
- Dažni nelaimingi atsitikimai;
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas;
- Dėmesio sutelkimas į negatyvias ar liguistas temas;
- Kalbos apie mirtį ar mirimą;
- Perdėtas verkimas arba, atvirkščiai, sumažėjusi emocinė išraiška;
- Savo daiktų, mažmožių išdalinimas kitiems.
Pagal užsienio spaudą parengė gydytoja psichiatrė Jurga Šimaitė, medicinos centras „Neuromeda“
Apie mus kalba