Sveiko miego paslaptys

Mes praleidžiame trečdalį savo gyvenimo miegodami. Miego paskirtis ir tikslas yra jėgų atnaujinimas ir pasiruošimas kitos dienos darbui. Verti dėmesio epidemiologinių tyrimų duomenys, kad vienas iš keturių suaugusių gyventojų skundžiasi poilsio jausmo stoka po miego, tačiau tik vienas iš dvidešimties blogai miegančiųjų kreipiasi į gydytoją.

Taigi gydytojų ir pacientų nuomonė dėl miego kokybės nesutampa. Nesutampa nuomonė ir dėl miego reikšmės. Dažniau skundžiamasi dienos nuovargiu, sunkia galva, silpnumu, protiniu lėtumu dienos metu negu užmigimo sunkumu. Labai dažnai blogai miegantys pacientai nėra mieguisti dienos metu – jie tik jaučiasi pavargę. Visa tai trukdo gydytojui ir pacientui surasti bendrą kalbą ieškant blogo miego priežasties. Vadinasi, pacientai turi būti informuoti apie blogo miego priežastis ir kaip jų išvengti.

Nemaža dalis veiksnių, gerinančių ar bloginančių miegą, gali būti kontroliuojami pačių pacientų, dalis reikalauja gydytojo pagalbos. Apskritai geras miegas, suteikiantis poilsio jausmą, gali būti pasiekiamas pacientui ir gydytojui bendradarbiaujant ir gerai suvokiant, kada prasideda liga, keičianti miegą, kada atsiranda fiziologinių miego pakitimų ar kokie netinkami fiziniai išoriniai poveikiai, sutrikdantys normalų miegą ir poilsio jausmą.

Ryškiausi miego trukmės pakitimai prasideda metams bėgant. Palyginkime vaikų ir paauglių miegą: pastariesiems jis gilėja, nes nustoja miegoti dieną. Apie 20 m. jaunuolių nakties miegas pamažu trumpėja iki 7 val. Po trisdešimties metų miego trukmė pradeda priklausyti nuo išorinių fizinių veiksnių – triukšmo, temperatūros, lovos patogumo. Labiausiai pasikeičia penkiasdešimtmečių miegas – dažniau prabunda, ilgėja prabudimų trukmė. Pradeda ryškėti daugelio naktų miego skirtumai, ilgėja užmigimo laikas. Po 65 m. amžiaus dažnai atsirandantys kaulų, stuburo degeneraciniai pažeidimai dar paryškina šiuos fiziologinius kitimus, atsiranda ilgi būdravimo periodai nakties metu.

Yra gerai žinomas „pirmos nakties miego“ poveikis, nes miegui turi įtakos ir pripratimas prie aplinkos. Nuolatinis vienodas triukšmas beveik nejaučiamas, mažai trukdo miegoti, tačiau jam pasikeitus, pavyzdžiui, pravažiavus mašinai, žmogus prabunda. Ypač trukdo miegoti partnerio knarkimas ar judesiai. Kai kas negali užmigti visiškoje tyloje, geriau jaučiasi veikiant televizoriui, bet tai jau miego sutrikimo požymis.

Miegui gana svarbu yra šviesa ir aplinkos temperatūra, blogesnį poveikį turi šaltis negu šiluma. Kūno temperatūra miegant sumažėja apie 1 laipsniu pirmas tris miego valandas, vėliau dar labiau jaučiami aplinkos temperatūros pokyčiai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad senstant jautrumas aplinkos temperatūrai didėja. Pagyvenusių asmenų fiziologinis miegas gali būti geras tik esant pastoviai kūno temperatūrai gerai apsiklojus arba kai kambario temperatūra 21-22 laipsniai šilumos. Sumažėjus temperatūrai, kinta sapnų intensyvumas ir forma. Esant žemai temperatūrai atsiranda „apsisaugojimo“ prabudimai.

Užmigimui ir miego kokybei didelę įtaką turi lova. Geriausiai užmiegama, kai gerai parinktas čiužinys ir pagalvė leidžia atsipalaiduoti bei užtikrina anatomiškai teisingą kūno padėtį. Tie, kurie miega kietose lovose, dažniau keičia padėtį negu tie, kurie pasirenka jiems tinkančius čiužinius. Ypač svarbu, kad lova būtų naudojama tik miegui, bet ne skaitymui ar televizoriui žiūrėti. Amerikiečių siūlomu vandens čiužiniu dauguma žmonių nusivylė, nes jis dažnai sukelia miego nestabilumą.

Nervų sistemos tyrimo centre „Neuromeda“ (tyrimas atliktas kartu su Centro gyd. neurologu E.Jemecu) buvo tiriami asmenys, susiduriantys su užmigimo problemomis dėl nugaros ar sąnarių skausmų. 18 tiriamųjų, kurių vidutinis amžius 45 metai, pasijuto daug geriau pritaikius jiems specialios formos (su sprando linkio korekcija) pagalves, lovos iš grotelių sistemą, latekso čiužinius ir nuolatinę kūno temperatūrą palaikančius vilnos apklotus (tyrimai buvo atliekami su „Bauer“ firmos gaminiais). Mūsų tiriamieji teigė pajutę, kad ši lovos ir čiužinio sistema pati prisitaiko prie kūno; pritaikius grotelių intarpus reikiamoje stuburo vietoje, kiekvienas individualiai surado gerą kūno padėtį, pagerėjo užmigimas, todėl jautėsi geriau pailsėję. Tai yra fizinės priemonės, kuriomis patys asmenys gali be gydytojo pagalbos pagerinti savo miegą, atsikelti pailsėję, pagerinti savo darbo kokybę, išvengti nugaros, sprando ar kojų skausmų.