STRESAS. KAS TAI IR KĄ TAI GALI TURĖTI SU MANIM BENDRO?

Kokios priežastys dažniausiai sukelia stresą?

Kiekvienam žmogui stresą sukelia skirtingos priežastys. Yra, aišku, ir priežastys, kurios gali sukelti stresą praktiškai kiekvienam, tačiau visumoje reakcija į stresą yra individuali, nes individualus yra suvokimas, kad man konkrečiai yra stresas. Pvz. introvertiškam žmogui, t.y. tokiam, kuris mėgsta būti vienas, stresas yra ilgalaikis buvimas didesnėse kompanijose. Tuo tarpu ekstravertui – asmeniui, kuris atsigauna tarp žmonių – didžiausias stresas būtų ilgalaikis buvimas vienam ar izoliuotam. Negalima pamiršti ir to, kad stresą gali sukelti ne tik didelės netektys, stresas sukeliamas ir tokių džiaugsmingų įvykių, kaip santuoka ar vaiko, ypač pirmo, gimimas. Be to, negalima nuvertinti ilgalaikio, nors ir silpno streso vaidmens. Kartais jis netgi pavojingesnis, nes dėl savo nedidelio išreikštumo nėra laikomas „rimtu“. Tačiau šiuo atveju labai svarbus į sutrikusią gyvenimo kokybę vedantis faktorius yra būtent streso ilgalaikiškumas.

Daug žmonių vargina nuolatinė įtampa ir stresas. Kaip į tai reaguoja žmogaus organizmas?

Žmogus tampa dirglus, nepakantus. Gali sutrikti miegas, apetitas, seksualinės funkcijos. Keičiasi dėmesio koncentracija, trumpalaikė atmintis, gebėjimas priimti sprendimus. Kūno raumenys reaguoja dideliu tonusu, gali atsirasti raumenų skausmai. Gali augti kraujospūdis, keičiasi virškinimo sistemos veikla. Imuninė sistema pasidaro pažeidžiamesnė. Taip tik labai maža dalis viso to kas darosi su mumis, veikiant ilgalaikiam stresui.

Kada ir kodėl stresas tampa ilgalaikis? Kaip jį atpažinti?

Stresas tampa ilgalaikiu tikriausiai todėl, kad dėl savo menko intensyvumo jis nevertinamas kaip stresas arba vertinamas, bet galvojama, kad tai kažkaip išsispręs savaime. Kartais, aišku, išsisprendžia. Dažniau, deja, ne. Kai viskas ir visi aplinkui atrodo keliantys dirglumą ir nepasitenkinimą, verta sau užduoti klausimą „Ar taip su manimi buvo visada?“ Verta bandyti prisiminti tokius momentus, kurie atspindėtų kitokią jūsų gyvenimo kokybę, o tada pagalvoti kur ir kada ta kokybė dingo.

Kiek laiko žmogus gali ištverti stresą, kokia yra sveikatai pavojinga riba?

Tai labai individualu. Tai, kaip mes toleruojame stresą, priklauso nuo visos eilės faktorių. Tai ir mūsų genetika, tačiau mūsų psichologija bei socialiniai faktoriai yra svarbūs. Galų gale, kaip jau minėjau, tai, ką mes vertiname kaip stresą, yra pakankamai individualu.

Kokios ilgai trunkančio streso pasekmės?

Jos gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Pradėkime nuo psichologinių ir socialinių. Pastovus stresas žmogų daro pastoviai įsitempusį, dirglų, į smulkmenas reaguojantį hipertrofuotai. Blogėja santykiai šeimoje, darbe, nutrūksta socialiniai kontaktai. Į tai žmogus reaguoja dar didesne įtampa , ir „užsisuka“ ydingas ratas. Biologinės pasekmės yra labai apčiuopiamos – žmogus pradeda sirgti, nes stresas įtakoja imuninę sistemą, endokrininę sistemą ir apskritai visas organizmo sistemas. Taigi, prasideda pastovios ligos – padidintas kraujospūdis, padidintas skrandžio rūgštingumas, be jokių priežasčių svaigstanti galva ir panašiai.

Ar gali ir kada stresas, įtampa peraugti į depresiją? Kokie požymiai tai rodo?

Taip, organizmo resursai nėra begaliniai, o tokios būsenos sutrikdo svarbių medžiagų – neurotransmiterių pusiausvyrą smegenyse. Tikriausiai labiausiai žinomas yra Serotoninas, tačiau jų yra ženkliai daugiau. Viena iš to pasireiškimo formų – depresijos simptomai.

Dažnas stresą mėgina įveikti vartodamas alkoholį. Kuo tai gresia?

Kai kam tai gresia priklausomybės alkoholiui atsiradimu. Kai ką nustebina „netipiškas“ alkoholio veikimas: vietoj to, kad ramintų jis paryškina nerimą ir sukelia nemigą. Bet kuriuo atveju alkoholio vartojimas atitolina pagalbos siekimą, o specialistams apsunkina diagnostiką, nes dažnai pro alkoholio „šydą“ galima nepastebėti tikrosios priežasties – ilgalaikio nerimo ar depresijos.

Kas gali padėti susidoroti su patiriamu stresu, įtampa?

Sumažinti pastovų nerimą ar įtampą gali padėti visa eilė dalykų ir, kas svarbiausia, dauguma žmonių gerai patys žino, kas jiems būna veiksminga, bet kažkodėl to nenaudoja. Atsakymas dažnai būna visai šalia, tačiau daugelis žmonių pradeda ieškoti priemonių, kurios buvo efektyvios kitiems – klausinėja pažįstamų ir nepažįstamų, ieško informacijos internete. Paprastas klausimas, kurį kiekvienas gali užduoti sau ar tiems, kurie yra artimi, yra toks: „Kas man iki šiol padėdavo įveikti stresą? Ką aš mėgstu? Kas mane atpalaiduoja?“ Atsakymai yra žinomi, deja, kartais gerokai primiršti.

Taigi, susidoroti gali padėti patys įvairiausi dalykai, iš kurių geriausiai žinomi yra sportas ir didesnis fizinis aktyvumas, muzikos – tiek klasikinės, tiek visos kitos- klausymasis, bendravimas – tiems, kurie tai mėgsta, ar pabuvimams vienam – tiems, kurie atsigauna vienatvėje. Vertėtų prisiminti hobi.

Kada reikia pagalbos kreiptis į specialistus?

Jei mes kalbame apie ilgalaikį stresą ar įtampą, žmonės į specialistus dažniausiai kreipiasi tada, kai pasireiškia taip vadinami vegetacinės nervų sistemos sutrikimai. Jie gali būti skirtingi įvairiems žmonėms ir dažnai priklauso nuo individualios genetikos bei viso gyvenimo istorijos, įskaitant ir persirgtas ligas. Tai gali pasireikšti perdėtu širdies plakimu, padidintu skrandžio rūgštingumu, kitais sutrikusio virškinimo požymiais, padidintu prakaitavimu, galvos skausmu bei svaigimu ir dar aibe įvairių kitų požymių. Deja, tokie pacientai savo kelią pas psichikos sveikatos specialistus pradeda jau nuo įvairiausių laboratorinių ir instrumentinių tyrimų, o išgirdę iš specialistų, kad yra visiškai sveiki (pagal tyrimus) bei rekomendacijas apsilankyti pas psichiatrą dažnai suglumsta. Taigi, kelias iki specialisto, galinčio padėti, tikrai prailgėja. Norėčiau pasakyti, kad į specialistus vertėtų kreiptis visada, kai jaučiate, kad kažkas jūsų gyvenime vyksta nebe taip, kaip anksčiau – prarandate džiaugsmą, esate pastoviai dirglus, naktimis ilgai galvojate apie menkus nemalonumus, tarsi jie būtų dideli, prabundate nuo nerimo ir besidaužančios širdies. Psichikos sveikatos specialistai nebūtinai skirs jums medikamentus, kartais jie gali tiesiog padėti jums kitaip pažiūrėti į savo gyvenimą. Kartais, tačiau, medikamentų prireikia, tačiau dažnai jie yra rekomenduojami kartu su visomis kitomis streso įveikos formomis, ypač patariant taikyti įvairias psichologines priemones.