Skydliaukė – organizmo veidrodis

Lietuvoje skydliaukės ligos nustatomos dviems iš dešimties gyventojų. Grėsmingas vaizdas  išryškėjo  patobulėjus skydliaukės ištyrimo priemonėms –  echoskopiniams tyrimams, kurie nustato organo sandaros pakitimus (mazgelius, cistas, grūdėtumą).

Skydliaukė – nedidelė drugelio formos liauka, kaklo priekinėje srityje.  Ji atsakinga už daugybę mūsų organizmo funkcijų. Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą, stipriai įtakoja širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos ir jos priedų būklę, neurologines funkcijas, cholesterolio lygį, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų veiklą, ji daro  didžiulę įtaką mūsų grožiui, kūno masei, emocijoms. Nuo jos veiklos priklauso mąstymas, vaisingumas. Ji yra lyg žmogaus energijos generatorius.

Skydliaukė labai jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius, todėl jos veiklą gali sutrikdyti aplinkos užterštumas, radiacija, stresas, įtemptas darbas. Taip pat jai turi įtakos  genai, lėtinė infekcija, nėštumas, brendimas, klimaksas ir daugelis kitų veiksnių.

Pokyčiai prasideda nepastebimai, todėl dažnai liga diagnozuojama tada, kai jau pasireiškia vienokios ar kitokios komplikacijos Klystame manydami, jog sergant skydliaukės ligomis ji turi padidėti ar skaudėti. Dažnai pasitaiko, jog padidėjus skydliaukei bei atsiradus mazgams žmogus dar jaučiasi sveikas, o liaukos pokyčiai jau vyksta.
Skydliaukės sutrikimus sąlygiškai galima suskirstyti į funkcinius ir anatominius. Pavyzdžiui, gali skydliaukė gali būti padidėjusi, bet jos produkuojamų hormonų kiekis normalus. Ir atvirkščiai: normalaus dydžio skydliaukė gali gaminti per didelį kiekį hormonų. Todėl įtariant skydliaukės sutrikimus neretai rekomenduojama atlikti tiek ultragarsinį skydliaukės tyrimą, tiek skydliaukės hormonų tyrimus.

Jei sutrinka skydliaukės veikla, išryškėja požymiai, kurie priklauso nuo padidėjusio ar sumažėjusio hormonų kiekio: dirglumas, širdies ritmo sutrikimai, svorio kritimas, nepaisant gero apetito, išverstakumas, karščio pojūtis, sausa oda, polinkis į viduriavimą arba  vangumas, mieguistumas, drėgna riebi oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, kartais rytais būna paburkęs veidas, svorio didėjimas, užkietėję viduriai, sutrinka menstruacijos, lytinis gyvenimas, sunku susikaupti, sumažėja fizinis aktyvumas, ir kt.

Medikai rekomenduoja, kad visi sveiki žmonės, sulaukę 35 metų, atliktų skydliaukės echoskopinius ir hormonų tyrimus kas penkerius metus. Tačiau esant sveikatos sutrikimams, tyrimus reikia atlikti dažniau.
Ultragarsinis skydliaukės tyrimas greitas, neskausmingas ir labai informatyvus.