Senėjimo prevencija: yra gerų naujienų

Senėjimo prevencijos medicina (angl. anti-aging medicine) – tai naujos galimybės intelektualiems, kūrybingiems ir norintiems ilgai sveikais ir darbingais išlikti žmonėms. Plačiau apie naują medicinos sritį pasakoja Senėjimo prevencijos ir funkcinės medicinos draugijos prezidentas dr. Julius Neverauskas.

Kas toji senėjimo prevencijos medicina (angl. anti-aging medicine)?
Kalbame ne apie senatvės, kurios kol kas neįmanoma išvengti, prevenciją, bet apie nenatūralaus, nesveiko, liguisto, disfunkcinio senėjimo prevenciją.
Senėjimo prevencijos medicina glaudžiai siejasi su funkcine medicina – palyginti nauja medicinos sritimi, kuri nagrinėja asmens ir organizmo funkcijas, jų sutrikimų gydymo bei prevencijos ir gerinimo aspektus. Abiejų paminėtų medicinos sričių objektas – ne tik sergantieji, bet ir sveiki asmenys. Senėjimo prevencijos mediciną ir profilaktinę mediciną (pastarojoje srityje Lietuvos mokslininkai yra nemažai pasiekę) sieja nemažai bendro.
Yra ir skirtumų. Profilaktinės medicinos darbo objektas yra aplinkos, gyvenimo būdo, mitybos ir kitų veiksnių įtaka žmonių sveikatai. Tuo tarpu senėjimo prevencijos medicina minėtų tyrimų rezultatus panaudoja moksliškai pagrįstoms sveikatos ir organizmo funkcijų išsaugojimo, gerinimo ir ligų prevencijos programoms kurti. Šios programos, kuriose integruotos ne tik mitybos bei elgesio korekcijos, bet ir medikamentai, procedūros, pratybos, chirurginės intervencijos, yra sudaromos konkrečiam asmeniui ar žmonių grupei. Tam tikrą senėjimo prevencijos medicinos dalį sudaro ir estetinė medicina, kai senėjimo požymiai koreguojami neinvazinėmis priemonėmis ir chirurginėmis intervencijomis.
Senėjimo prevencijos medicinos misiją būtų galima apibūdinti kaip moksliniais tyrimais pagrįstų metodų kūrimą, populiarinimą bei diegimą į praktiką. Šie metodai senėjimo proceso metu gali veiksmingai padėti išsaugoti ir stiprinti asmens sveikatą bei funkcionalumą bei pailginti žmogaus kokybiško gyvenimo trukmę.

Kaip ši sritis vystoma pasaulyje ir Europoje? Ar Lietuvoje yra organizacija, kuri vienytų senėjimo prevencija besidominčius medikus?
Senėjimo ir ligų prevencija, kokybiško gyvenimo pratęsimas, mirties atitolinimas visada buvo žmonijos svajonė. Todėl šia sritimi „domėjosi“ ir nemažai sukčių bei šarlatanų – pradedant alchemikais ir „pranašais“, baigiant kai kuriais medikais. Tokių netrūksta ir mūsų dienomis. Todėl etiniais ir moksliniais pagrindais dirbantys medikai bei mokslininkai, siekdami išvengti kompromitacijų, vienijasi į organizacijas. Didžiausia jų yra Amerikos senėjimo prevencijos medicinos akademija (American Academy of Antiaging Medicine – A4M). Ši organizacija vienija daugiau nei 11 500 gydytojų ir mokslininkų iš 65 šalių. Šiuo metu naujoji sritis ypač sparčiai vystoma ne tik JAV, bet ir Europoje, Kinijoje, Indijoje bei kitose novatoriškose Azijos šalyse.
Kinijoje senėjimo prevencijos specialistų rengimą, jų paslaugų bei programų kūrimą remia šalies vyriausybė. Beje, gydytojai azijiečiai buvo vieni iš labiausiai besidominčių bei uoliausių klausytojų specializacijos kursuose Prancūzijoje, kuriuos aš baigiau. Per dvejus pastaruosius metus taip pat teko dalyvauti pasauliniuose ir Europos kongresuose, seminaruose ir mokymuose.
Lietuvoje jau įsteigta Senėjimo prevencijos ir funkcinės medicinos draugija (susidomėjusieji gali parašyti julius.neverauskas@neuromedicina.lt).

Ar senėjimo prevencijos mediciną galima laikyti savarankiška sritimi? Kuo ji skiriasi nuo kitų visuomenėje populiarių sveikatingumo teorijų?
Senėjimo prevencijos medicina sparčiai vystoma ir tampa atskira disciplina. Ji pagrįsta bei integruoja daugelio mokslo sričių žinias (bendrosios ir profilaktinės medicinos, endokrinologijos, racionalios mitybos, kūno kultūros, kognityvinė ir elgesio psichologijos, psichiatrijos, genetikos, socialinių mokslų, ekonomikos, edukologijos).
Daugelis sveikatingumo teorijų ir praktikų labai svarbios: jos skatina žmones rūpintis savo sveikata. Tačiau senėjimo prevencijos medicina skiriasi nuo jų šiais aspektais: moksliniu pagrįstumu, integralumu (apima visus įmanomus būdus tikslui pasiekti), profesionalumu, t.y. diagnostikos procedūras ir gydymo intervencijas gali atlikti tik profesionalai. Be to, labai svarbūs senėjimo prevencijos medicinos bruožai – orientacija į praktiką, etiškumas, novatoriškumas (naujų metodikų kūrimas, diegimas į praktiką, populiarinimas).

Koks senėjimo prevencijos medicinos ir elgesio medicinos santykis?
Senėjimo prevencijos medicina tam tikra prasme yra viena iš elgesio medicinos šakų, nes didele dalimi skirta žmogaus elgesio (apimant mitybą, aplinką, polinkį į priklausomybes, psichologiją) tyrinėjimams. Jų rezultatai reikalingi siekiant išsaugoti ir stiprinti sveikatą bei funkcionalumą senėjimo proceso metu. Taip pat senėjimo prevencijos medicina apima ir šiuolaikinius diagnostikos (tarp jų – ir genetinius) metodus, medikamentines ir chirurgines intervencijas bei kitus, pavadinkime, profesionaliai medicininius aspektus.
Visiems žinoma, kad tiesiogiai ir netiesiogiai mūsų elgesys sveikatą lemia daug labiau nei kiti veiksniai. Valstybių vyriausybės taip pat supranta, kad ilgai darbingi išliekantys žmonės yra labai svarbi visuomenės klestėjimo sąlyga. Tačiau žinojimas dažnai yra sau, o konkretūs darbai bei pastangos – sau. Todėl senatvės prevencijos medicina vystoma dviem kryptimis: teikiamos profesionalios paslaugos to pageidaujantiems ir propaguojamos šios srities žinios gydytojams ir visuomenei. Savo indėliu gali prisidėti tiek bendrosios praktikos gydytojai, tiek daugelio specialybių gydytojai, kurie siekia, kad jų pacientai sveikiau ir geriau gyventų. Aišku, gydytojams pirmiausia reikia pradėti nuo savęs…

Kokie žmonės, Jūsų nuomone, yra potencialūs senėjimo prevencijos specialistų pacientai?
Tapti šių specialistų pacientu niekada nevėlu, nes taikant šiuolaikinius metodus, galima rasti būdų, kaip pagerinti sveikatą, savijautą ir darbingumą. Tačiau kuo anksčiau ir kuo sveikesni apie tai pradedame galvoti, tuo didesnė tikimybė pasiekti savo tikslus be itin didelių pastangų.

Ar senatvės prevencijos medicinos dėka galimas ir ilgas, ir laimingas gyvenimas?
Man sunku įsivaizduoti ligotą, fiziškai bei psichologiškai „susidėvėjusį“, bet kartu ir laimingą žmogų. Tyrimais įrodyta, kad didesnės pajamos žmogaus pasitenkinimo jausmus lemia tik tol, kol pasiekiamas vidutinis materialaus gerbūvio lygis. O laimė labiausiai priklauso nuo sveikatos, savivertės jausmo ir sėkmingo bendravimo su aplinka.
Senatvės prevencijos medicina pozityviai ir stipriai veikia visus svarbiausius laimingo gyvenimo komponentus. Sveikesnis ir darbingesnis žmogus gali daugiau uždirbti, labiau pasitikėti savimi, jaustis reikalingas bei gerbiamas, turėti daugiau galimybių rinktis. Juk gyvenimas be ligų ir negalavimų savaime yra didelė vertybė. „Svarių“ kontrargumentų šioms mintims galėtų rasti tik gerokai sutrikę ir tiesiog apsileidę, savimi nesirūpinantys žmonės.
Senėjimo prevencijos medicina skirta tam tikrai daliai žmonių, kuriems svarbu jų pačių ir jų artimųjų gyvenimas, sveikata ir savijauta. Tiesiog jie nori kuo ilgiau išlikti veiksnūs, darbingi, naudingi sau, kitiems, visuomenei ir supranta, kad tam reikia tam tikrų pastangų. O senėjimo prevencijos medicina tik reaguoja į tokią paklausą ir kuria bei praktiškai taiko atitinkamus diagnostikos, gydymo ir lavinimo metodus. Medicinos paslaugos, kaip ir kitų sričių, atsiranda esant paklausai ir techninėms galimybėms. O senėjimo prevencijos technologijos taip sparčiai vystomos, kad vis labiau gali atitikti ir savo ruožtu didėjančios paklausos lūkesčius.

Ar praktikoje susiduriama su svarbesnėmis etinio pobūdžio problemomis? Ar senatvės prevencijos gydytojai pasirengę saugiai bei tikslingai taikyti endokrinologijos pasiekimus, pavyzdžiui, gydymą hormonų terapija?
Etikos problemos senėjimo prevencijos medicinoje yra labai svarbios, diskutuotinos ir dar iki galo neišspręstos. Dar yra nemažai konfrontacijos ir nesusikalbėjimo net tarp profesionalų. Ypač tai pasakytina apie aktyvesnių intervencijų, pavyzdžiui, hormonų terapijos taikymą. Naujų etinio bei religinio pobūdžio problemų gali kilti netolimoje ateityje, kai bus plačiai prieinama kamieninių ląstelių terapija ir genų terapija. Kaip ir kiekvienoje jaunoje mokslo šakoje, taip ir senatvės prevencijos srityje esama ir radikalesnių, ir konservatyvesnių požiūrių bei praktikų. Mano nuomone, tiesos reikėtų ieškoti „per vidurį“. Svarbu vadovautis moksliniais įrodymais ir jau du tūkstantmečius žinomu pasakymu „nepakenk“.

Kalbėjosi Danguolė Andrijauskaitė, „Lietuvos medicinos kronika“