SĖKMĖ IR MIEGAS

sekmeNori sėkmės gyvenime?

Išsimiegok, kad to pasiektum!

Taip teigia naujausi tyrimai apie miegą. Užsienio mokslinėje spaudoje daug straipsnių apie miego vaidmenį mūsų gyvenime – didesnį, negu iki šiol manėme esant. Diskusijos apie tai, kad tiek miegoti mes negalime sau leisti dėl vis greitėjančio gyvenimo tempo, keičia mintys apie tai, kad būtent kokybiškas miegas įtakoja mūsų gyvenimą ta linkme, kurios patys sau trokštame.

Tai, kad miegas mums gyvybiškai reikalingas, įrodė Carol Everson (1989) atliktas tyrimas: žiurkės, kurioms neturėjo galimybės miegoti, mėnesio laikotarpyje nudvėsė. Deja, tai nėra kažkas, kas atsitinka tik žiurkėms. Fatalinė šeimyninė nemiga – būsena, vedanti į mirtį – aprašyta daugiau, negu prieš 30 metų. Asmenims, kurie mirė dėl šio sutrikimo, rasti pakitimai smegenų struktūroje – gumbure.

Tačiau šio straipsnio tikslas nėra parodyti, kas atsitinka nesant pakankamai miego trukmei ir/ar kokybei, bet labiau pažvelgti į situaciją iš kitos pusės, t.y. ką kokybiškas miegas gali duoti mums  – mūsų sveikatai, karjerai, gyvenimui. Apie tai trumpai pakalbėsime.

Paprasčiausia pažvelgti į mūsų sveikatą. Tyrimai rodo, kad miegas turi teigiamos įtakos mūsų hormoninei pusiausvyrai bei organizmo imuninei funkcijai, kas svarbu apsisaugant nuo pačių įvairiausių ligų. Mokslininkai nustatė, kad net po skiepų svarbu geras miegas, nes tai turi įtakos, kiek efektyvi bus vakcina.

Geras miegas turi teigiamos įtakos mūsų emocijoms, pažintinėms funkcijoms (atmintis, dėmesys, sprendimų darymas ir t.t.) bei … apetitui. Ne veltui kai kurios rekomendacijos norintiems sureguliuoti kūno svorį apima ir gerą miegą kaip vieną iš svarbiausių sudedamųjų „dietos“ dalių. Įdomūs duomenys gauti ir tyrimuose su vaikais, kurie patiria Dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sutrikimą –  normalizavus jų miegą, hiperaktyvumo simptomai sumažėja daugiau, negu trečdaliu.

Tačiau kokią įtaką miego trukmė ir kokybė turi mūsų gyvenimams? Tyrimai su sveikais savanoriais parodė, kad asmenys, kurių miegas yra nutraukiamas ir kuriems trūksta miego, keistai atliko emociškai pozityvių, negatyvių ir neutralių žodžių testą: jie ženkliai dažniau atsimindavo negatyvius žodžius, lyginant su pozityviais ar neutraliais. Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad jei miegas yra nutraukiamas, galimybė suformuoti prisiminimus apie neigiamus savo dienos įvykius, o ne apie teigiamus, yra du kartus didesnė. Tai koreliuoja su duomenimis apie depresijos dažnumą tarp asmenų, kurių miegas yra sutrikdytas, pavyzdžiui, tarp asmenų, kurie patiria miego apnėją.

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad prisiminimai yra trapūs iki tol, kol praeina taip vadinamą konsolidacijos procesą smegenyse, po kurio jie tampa „nebepakeičiamais“. Paskutiniai tyrimai, tačiau, rodo, kad prisiminimai gali būti keičiami ir po to, kai jie yra konsoliduojami. Mokslininkai dabar jau kalba ne apie prisiminimų konsolidaciją, o apie prisiminimų evoliuciją, taip akcentuodami jų potencialą keistis. Įvairūs tyrimai parodė, kad skirtingose miego fazėse smegenys tvarko skirtingas prisiminimų rūšis. Ypač tai liečia su įvairiomis emocijomis susijusius prisiminimus, tačiau neapsiriboja vien tuo.

Daniel Scharcter iš Harward‘o universiteto pasiūlė labai elegantišką versiją – mūsų prisiminimai yra labiau skirti mūsų ateičiai, o ne praeičiai. Mes galime pasinaudoti mūsų buvusia patirtimi tam, kad patobulinti elgesį ateityje. Paprastai kai mes užmiegame ir tikimės, kad „rytas bus protingesnis už vakarą“ ; iš tiesų mes leidžiame mūsų smegenims surasti reikiamą informaciją ir atlikti tam tikras manipuliacijas su ja – tokias manipuliacijas, kurios būtų naudingos mums ryte. Ir tikriausiai verta prisiminti aukščiau minėtus tyrimus su teigiamų, neigiamų ir neutralių žodžių prisiminimu, nes gali būti, kad smegenys, nepakankamai gerai funkcionuojančios miego metu, į paviršių ištrauks visai ne tuos prisiminimus, kurie padės mums drąsiai, aktyviai ir pozityviai siekti mums reikalingų tikslų.

Taigi, geras miegas yra ta sąlyga, kuri reikalinga mūsų fizinei ir dvasinei sveikatai bei tam, kaip mes vertiname savo gyvenimą ir leidžiame sau su juo daryti.

Pagal užsienio spaudą parengė gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė (medicinos centras „Neuromeda“)

miegas