Įprasti panikos priepuolio požymiai: priepuolis ištinka staiga, linkęs pasikartoti, nenuspėjamas (vietos ir laiko prasme). Priepuolio pikas dažniausiai jaučiamas po 10 minučių nuo priepuolio pradžios. Retai kada trunka ilgiau nei 30 minučių. Žmogus jaučia gąsdinančius fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, dažnas kvėpavimas, prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas, dusulys, skausmas krūtinėje, pykinimas, galvos svaigimas, tirpimai, dilgčiojimai, karščio bangos ar šiurpulys. Psichologiniai simptomai: intensyvus nerimas, baimė prarasti kontrolę arba išprotėti, mirties baimė, atsiskyrimo nuo realybės/savo kūno jausmas. Baimė, kad priepuolis pasikartos arba nerimas, ką tai gali reikšti, duoda pagrindą atsirasti išankstiniam nerimui.
Daugelis žmonių pradeda vengti konkrečių situacijų ar vietų, baimindamiesi jose patirti panikos priepuolį. Tokia situacijų ar vietų baimė vadinamas agorafobija. Atsiranda vengimas, nes baiminamasi nevaldomo priepuolio. Dažnai baiminamasi dėl socialinių ir fizinių pasekmių (pvz., vairavimas). Žmogaus gyvenimas tampa suvaržytas. Gali išsivystyti depresija. Daugelis sergančiųjų panikos sutrikimu pradeda užsiimti savigyda naudodami alkoholį ar raminančius vaistus, kas veda prie piktnaudžiavimo ar priklausomybės kaip atskirų ligų vystymosi. Liga paliečia žmogaus tarpasmeninius bei profesinius santykius.
Kodėl įvyksta pirmasis panikos priepuolis?
Žmogaus patiriamas stresas. Dažnai pirmieji panikos priepuoliai pasireiškia tuo laikotarpiu, kai žmogaus gyvenime yra daug fiziologinio (ligos, rimti sužeidimai) ar psichologinio (išvykimas iš namų ilgesniam laikotarpiui, šeimyninis konfliktas, naujos atsakomybės darbe, skyrybos) streso. Manoma, kad patiriamas streso intensyvumas gali viršyti žmogaus adaptacines galimybes ir sukelti kontrolės jausmo praradimą. Žmonės, kenčiantys nuo panikos sutrikimo, iš tikrųjų pripažįsta pastaruoju metu patyrę stiprius išgyvenimus (konfliktus su kitais žmonėmis, pokyčius darbe ar asmeniniame gyvenime). Nėra įprasta, kad pirmasis panikos priepuolis įvyktų, kai žmogus yra atsipalaidavęs ir jaučiasi saugus.
Asmenybės bruožai. Daugelis žmonių, kurie turi nerimo sutrikimus, apibūdina save kaip nervingus, nes iš prigimties yra jautrūs, lengvai susijaudinantys, jautriai reaguojantys į nesėkmes, kritiką. Yra privalumų turint tokių asmenybės bruožų, nes paprastai šie žmonės labai draugiški, greitai supranta kitus žmones, gražiai su jais elgiasi ir yra jų mėgstami. Deja, tokie asmenybės bruožai kaip emocinis labilumas ir polinkis nerimauti yra šaknys, iš kurių gali išaugti patologinis nerimas (panikos priepuolis). Lengvai susijaudinantys žmonės į stresinius įvykius reaguoja stipresniu fiziologiniu sujaudinimu. Patiriami nerimo simptomai yra neteisingai interpretuojami kaip keliantys didelį pavojų. Pavyzdžiui, žmogus gali sukoncentruoti dėmesį į savo širdies plakimą ir padaryti išvadą, kad patirs širdies priepuolį. Tokiu būdu dar labiau suintensyvėję nerimo simptomai gali peraugti į panikos priepuolį.
Hiperventiliacija – staigus, per dažnas ir per gilus neritmingas kvėpavimas. Ištikus panikos priepuoliui ar manant, kad jis artėja, kai kurie žmonės pradeda kvėpuoti per giliai, iškvepiama per daug anglies dioksido ir jo ima trūkti kraujyje. Dėl to pasireiškia įvairūs simptomai (galvos svaigimas, nerealumo jausmas, padažnėjęs širdies plakimas, kvėpavimo sutrikimas, išprotėjimo ar širdies priepuolio baimė ir t.t.), kurie dažnai veda į panikos priepuolį.
Nuo panikos priepuolio niekuomet nemirsite ir neišprotėsite.
Parengė Erika Černiauskienė (medicinos centras „Neuromeda“)
Apie mus kalba