Panikos atakos – rimtai sutrikdo įprastą gyvenimą, tačiau išgydomos lengvai

Panikos atakos gali rimtai sutrikdyti žmogaus įprastą gyvenimą, jo darbinę veiklą ir, netgi, asmeninius santykius su kitais žmonėmis. Nors jos yra gana lengvai įveikiamos drauge su psichologu, daug žmonių kenčia, nežinodami, kas vyksta, ir negalėdami gyventi visaverčio gyvenimo. Mokslininkų pateikiami statistiniai duomenys rodo, jog apie 14% žmonių gyvenimo eigoje patiria panikos atakas. Nors panikos ataka gali trukti vos kelias minutes, ji vis viena palieka gilų pėdsaką. Prisiminimas apie patirtą intensyvią baimę ir stiprius fizinius simptomus atakos metu, gali neigiamai veikti pasitikėjimą savimi ir sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Kai kuriems žmonėms išsivysto panikos sutrikimas. Nemaža dalis tokių žmonių bando sau „padėti“ vartodami alkoholį ar narkotines medžiagas.

Panikos sutrikimas nustatomas tada, kai pasireiškia:
 1. Išankstinis nerimas  – žmogus vietoj to, kad jaustųsi ramus, atsipalaidavęs ir gyventų įprastą gyvenimą tarp panikos atakų, yra įsitempęs ir nervingas. Šis nerimas kyla dėl to, kad žmogus ima bijoti sekančios panikos atakos. Atsiranda nerimas dėl galimų pasekmių fizinei sveikatai. Šis nerimas ir įsitempimas pasireiškia didesnę laiko dalį.
 2. Fobinis vengimas – žmogus ima vengti tam tikrų situacijų ar aplinkos. Pats žmogus vengimą paaiškina tuo, jog tam tikra situacija, gali iššaukti anksčiau patirtą panikos ataką. Kai kurie žmonės ima vengti tam tikrų vietų dėl to, jog mano, kad prasidėjus panikos atakai būtų sudėtinga pasišalinti iš ten arba sulaukti pagalbos. Šis vengimas gali labai stipriai paveikti ir sutrikdyti žmogaus kasdieninę veiklą; jis gali apimti vairavimą, apsipirkimą dideliuose prekybos centruose, važiavimą viršuoju transportu. Kraštutiniais atvejais vengiama išeiti iš namų ar likti juose vieniems.
 
Kas vyksta panikos atakos metu?
Panikos atakos metu žmogus jaučia daugybę ypač nemalonių tiek fiziologinių, tiek psichologinių simptomų. Atakos metu nerimo bei baimės jausmas būna toks stiprus, kad žmogui atrodo, jog jis tuoj išprotės, patirs širdies priepuolį arba mirs. Drauge jaučiamas silpnumas, drebulys, stiprus širdies plakimas, oro trūkumas, dusulys, nemalonūs pojūčiai širdies plote, prakaitavimas, kojų, rankų ar kitų kūno dalių tirpimas ir panašiai. Panikos ataka paprastai trunka nuo kelių minučių iki pusės valandos.
Panikos priepuolio metu patiriami labai stiprūs ir gąsdinantys fiziologiniai simptomai, todėl žmonės dažniausiai kuo skubiau kreipiasi į gydytojus. Čia, atlikus visus reikiamus tyrimus ir nenustačius jokių sveikatos pakitimų, žmogui pasakoma, jog jis sveikas. Dažnai rekomenduojama psichiatro ar psichologo konsultacija. Dažnai tai dar labiau išgąsdina žmones. Dažna reakcija gali būti tokia: „Kokio psichologo? Man rankos kojos tirpo, širdis stojo oro trūko, o jūs man psichologą?“ Po to dar kreipiamasi į kitą gydytoją ar kitą gydymo įstaigą. Ši reakcija natūrali: sunku patikėti, kad gydytojai neklysta, kai fiziniai pojūčiai tokie stiprūs ir gąsdinantys.
 Ar panikos atakos tikrai nepavojingos sveikatai? Jei medikai, atlikę visus reikiamus tyrimus ir įvertinę fizinę žmogaus sveikatą, teigia, jog priepuolis yra psichologinės kilmės, vadinasi realaus pavojaus nėra. Nuo panikos atakos žmonės nemiršta, nealpsta ir neišprotėja. Nors panikos atakos nepavojingos fizinei sveikatai, tačiau paprastai, negavus tinkamos pagalbos, jos kartojasi.  Kaip jau minėjau aukščiau, gali išsivystyti panikos sutrikimas, kuris smarkiai paveikia žmogaus kasdienybę.

 Kaip gydomas panikos sutrikimas?
Paprastai panikos sutrikimas gydomas psichoterapija arba medikamentais. Labai dažnai šie abu gydymo metodai (medikamentinis ir psichoterapinis) yra derinami tarpusavyje, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas per trumpiausią laiką. Koks gydymo metodas ar jų derinys bus parinktas, priklauso nuo individualaus paciento poreikių bei galimybių.
Taigi, kokie vieno ir kito gydymo pliusai ir minusai?
Medikamentinis gydymas. Paprasta, nes jums tereikia išgerti tabletę. Paprastai skiriami raminamieji vaistai (trankviliantai) ir/ar antidepresantai; gydymo efektas jaučiamas jau nuo pirmųjų gydymo savaičių. Tai efektyvi greitoji pagalba, padedanti žmogui gyventi kiek įmanoma „normalesnį“ gyvenimą.
Medikamentinio gydymo minusai. Nors vaistai veikia greitai ir efektyviai, tačiau turi keletą reikšmingų trūkumų. Vaistai neužkerta kelio tolesnėms panikos atakoms. Nustojus vartoti vaistus, panikos atakos gali sugrįžti (taip atsitinka maždaug 50 % atvejų).  Be to, gali pasireikšti šalutinis nepageidaujamas poveikis (pasireiškimo dažnumas priklauso nuo paskirtų vaistų, pvz.: jeigu paskirti vadinamieji tricikliai antidepresantai, šalutinis poveikis pasireiškia 1 iš 4).  Vaistus tenka vartoti ilgai (metus ar ilgiau). Vartojant ilgą laiką gali išsivystyti priklausomybė, ypač jei vartojami benzodiazepinai pvz.: „Xanax“.
Psichoterapinės priemonės. Šios priemonės turėtų būti pirmasis pasirinkimas. Šiuo gydymu veikiami ne tik simptomai, bet ir priežastys, dėl ko mažėja atkryčio tikimybė. Be to, psichoterapija neturi neigiamo šalutinio efekto. Vienas efektyviausių psichoterapinių būdų panikai įveikti yra Kognityvinė Elgesio Terapija. Tyrimai atlikti Oksfordo, Pensilvanijos bei kituose universitetuose ir mokslo įstaigose įrodė šios terapijos efektyvumą. Per vidutiniškai 16 sesijų gydymą panikos atakas pavyksta įveikti nuo 85 % iki 90 % pacientų. O geriausia žinia ta, kad ir po vienų metų didžioji dalis (apie 80%) pacientų išlieka sveiki. Septynerius metus pagerėjimą išlaiko net apie 67 % pacientų.
Psichoterapijos minusai. Su psichologu ar psichoterapeutu jums teks susitikti kartą į savaitę, o susitikimas truks apie 50 min. Jeigu  norėsite pasiekti rezultatų, jums reiks įdėti šiek tiek pastangų ir dirbti drauge su terapeutu ar psichologu. Tai reikalauja daugiau pastangų, nei tabletės išgėrimas.
Kas vyksta psichologo kabinete? Kadangi kiekviena situacija, kaip ir kiekvienas žmogus yra individualus, tai ir terapijos eiga būna skirtinga, tačiau galima išskirti pagrindinius terapijos akcentus.
Pirmosios sesijos yra skiriamos susipažinimui bei situacijos išsiaiškinimui. Psichologas paprastai siekia išsiaiškinti kuo daugiau apie paciento savijautą bei gyvenimo istoriją. Pacientas turi galimybę gauti atsakymus į visus jam svarbius klausimus. Sudaromas kontraktas dėl tolesnio darbo.
Tolesnio gydymo metu siekiama kelių tikslų. Pirmiausia, padėti suprasti panikos atakos prigimtį. Antra, išsiaiškinti situacijas, kurių vengiama dėl baimės ir nerimo. Trečia, konkrečiai išanalizuoti jaučiamus simptomus, jų dažnumą, stiprumą, situacijas, kuriose jie kyla. Ketvirta, išsiaiškinta ar yra kitų problemų susijusių atsiradusių dėl šio sutrikimo, pvz.: depresija, nerimas, alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų vartojimas, persivalgymas ir pan. Kiekvieno asmens terapijoje naudojamos įvairios intervencijos, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Paskutinysis etapas yra psichoterapijos pabaiga. Paprastai jo metu aptariami pasiekti rezultatai ir vykdoma atkryčio prevencija – visa tai, kas padės ateityje gyventi kokybišką ir pilnavertį gyvenimą be panikos atakų.
 
Psichologė Aušra Drevinskienė
Medicinos centras „Neuromeda“