Neramių kojų sindromo apžvalga

I. Kas yra Neramių kojų sindromas?

Neramių kojų sindromas (NKS) yra chroniškas nervinis sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pojūčiais kojose ir nenumaldomu judinti kojas siekiant sumažinti diskomfortą. NKS veda į miego sutrikimus, blogina gyvenimo kokybę.
Neramių kojų sindromas (NKS), taip pat žinomas kaip Ekbomo sindromas yra lėtinis nervinis sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pojūčiais kojose ir nenumaldomu judinti kojas siekiant sumažinti diskomfortą. Aktyvumas ir judėjimas palengvina diskomfortą kojose, bet simptomai vėl sustiprėja, kai individas nustoja būti aktyvus. Simptomai sustiprėja vakarais arba neaktyvumo, relaksacijos periodais. NKS veda prie miego sutrikimų, susietų su mieguistumu, nuovargiu ir gyvenimo kokybės sutrikimais.
Sergantieji NKS juos kankinančius pojūčius apibūdina, kaip šokiruojančius, įtemptus, įelektrintus, jaudinančius, niežinčius, skaudančius, deginančius, nutirpimo pojūtį sukeliančius, tempiančius, traukiančius. Šie pojūčiai dažniausiai jaučiami giliai raumenyse ar kauluose ir rečiau sąnariuose. Šie pojūčiai dažniausiai dislokuojasi kojose, tačiau gali pasireikšti  ir rankose, rečiau- kitose kūno dalyse ( pvz. liemenyje ). Pojūčių intensyvumas gali svyruoti nuo mažo diskomforto iki stipraus skausmo. Dauguma pacientų šiuos pojūčius apibūdina, kaip kankinančius.

NKS simptomai sustiprėja poilsio periodais, kai ligonis sėdi arba guli, ypatingai stengdamasis užmigti. NKS pacientams simptomai sustiprėja dirbant sėdimą darbą, keliaujant, stebint teatro ar kino vaidinimus. Simptomai beveik visada stiprėja pirmąją nakties dalį, o stipriausi tampa mėginant užmigti. Nepaisant to, kai ligoniai yra blaškomi (pvz. užsiima tokia veikla, kaip televizoriaus žiūrėjimas), jie greičiausiai nejaus diskomforto. Judėjimas arba veikla laikinai sumažina simptomus. Sergantieji NKS nuolat stengiasi judėti, siekdami palengvinti simptomus, pastoviai judina arba trina savo kojas sėdėdami, blaškydamiesi ir vartydamiesi lovoje, netgi vaikščiodami. Simptomai dažniausiai palengvėja iš ryto.

NKS dažnai pasireiškia su kitomis medicininėmis būklėmis. Kai kurios su NKS pasireiškiančios būklės yra žemas geležies lygis (anemija), inkstų nepakankamumas (uremija), chroniškos ligos, tokios kaip diabetas, Parkinsono liga, periferinė neuropatija ir reumatinis artritas.Taip pat su NKS siejamas tokių medikamentų, kaip vaistai nuo pykinimo, psichozių, konvulsijų vartojimas. Dėl to nėštumas (ypač trečias trimestras) siejamas su NKS. Retais atvejais su NKS siejamų būklių gydymas (pvz. sprendžiant geležies trūkumo problemą) palengvina NKS simptomus.

NKS neseniai buvo įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją (ICD-10: kodas G25.8). ICD-10 yra tarptautinis diagnozavimo klasifikacijos standartas daugeliui sveikatos apsaugos ir kompensavimo tikslų. Įtraukimas į ICD-10 atspindi tarptautinį sutrikimo pripažinimą iš sveikatos apsaugos perspektyvos.

II. Neramių kojų sindromo paplitimas

Apskaičiuota, kad NKS pasireiškia nuo 5 % iki 13% populiacijos. Pacientai, linkę medicininės pagalbos sudaro  nuo 1% iki 3% sergančiųjų, tuo tarpu 0,02%-0.25% visų gyventojų nustatomas NKS. NKS dvigubai dažnesnis tarp moterų nei tarp vyrų. NKS gali prasidėti bet kurio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai pasireiškia vidutiniame amžiuje ir jo paplitimas didėja kartu su amžiumi.
Remiantis NKS paplitimo tyrimais, ir kritiškai juos apžvelgus, galima padaryti keletą išvadų. Pirma, tyrimai pastoviai rodo didėjantį NKS paplitimą didėjant pacientų amžiui, ypač tarp pacientų, kuriems daugiau nei 65 metai. Antra, buvo atrasta, kad simptomai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, nuo vaikystės iki senyvo amžiaus, tačiau dažniausiai pasireiškia vidutiniame amžiuje. Trečia, remiantis tyrimais, kurių metu buvo taikomas standartinis minimalus kriterijus, NKS dvigubai dažniau pasitaiko tarp moterų nei tarp vyrų.

III. NKS ir miego sutrikimai

Miego sutrikimai yra pirminės komplikacijos, susijusios su NKS ir pagrindinė priežastis, dėl kurios ligoniai ieško medicininės pagalbos.

Sergantieji NKS patiria sunkumų norėdami užmigti ir miegoti. Taip yra dėl kankinančių pojūčių, kurie pasireiškia dažniausiai naktį ir/ar dėl PGJ, kurie pasireiškia daugumai pacientų. Švelnesniais atvejais pacientai retai kada patiria miego sutrikimų arba yra pajėgūs patys juos įveikti (pvz. išsimaudant vonioje prieš einant miegoti, kol simptomai netampa pernelyg stiprūs). Nepaisant to, kenčiantiems nuo vidutinio arba stipraus NKS, tokie veiksmai nepadeda; NKS veda prie miego laiko sumažėjimo, miego efektyvumo mažėjimo (miegojimo laikas/visas laikas, praleistas gulint ir bandant miegoti) ir chroniško miego sutrikimo. Miego sutrikimai ypač apsunkina vyresnių, kurie yra linkę turėti kitų sutrikimų, taip pat trukdančių  miegui, ir kurie yra jautresni miego trukumui.

NKS yra susijęs su daugeliu kitų simptomų, kuriuos ligoniai apibūdina kaip kankinančius (pvz. sunkumai atliekant sėdimą darbą, nemalonūs pojūčiai kojose, skausmas). Tyrimai rodo, kad problematiškiausia ir labiausiai varginanti NKS pasekmė yra chroniškas miego sutrikimas.

Empiriniai tyrimai parodė, kad miego problemos yra pagrindinis sergančiųjų NKS ir ieškančių medicininės pagalbos, nusiskundimas. 94% sergančiųjų NKS ir ieškančių medicininės pagalbos taip daro dėl NKS sukeltos nemigos.

IV. Miego trūkumo pasekmės

Kaip ir tikėtasi dieninis NKS pacientų funkcionavimas ir budrumas yra sumažėjęs. Deja, keli tyrimai empiriškai nustatė pasekmes, kurias patiria NKS pacientai dėl miego trūkumo. Literatūra apie neigiamus nemigos padarinius, nors ir kalba apie nemigą bendriau, tačiau yra gerai paremta ir gali padėti įgyti supratimą apie NKS sukeliamą nemigą ir jos pasekmes.

Nemiga yra susijusi su dieniniu nuovargiu, sumažėjusia reakcija į aplinką (ypač atminties susilpnėjimas), padidėjusiu jautrumu aplinkai, depresijos ir /arba nerimo vystymosi. Pastarieji tyrimai rodo, kad miego trūkumas turi svarbių pasekmių sveikatai, darančių neigiamą įtaką kitų chroniškų ligų eigai. Pavyzdžiui, buvo atrasta, kad dieninis mieguistumas yra susijęs su kardiovaskuliarinių ligų liguistumu ir mirtingumu. Nemiga taip pat yra rizikos faktorius išsivystant kai kurioms fizinėms (hipertenzija) ir psichologinėms (depresija, nerimas) būsenoms.
Didžiausia chroniško miego trūkumo komplikacija yra sumažėjęs darbingumas.