Moterys ir alkoholis: mitai ir tikrovė

Visų pirma, kodėl reikia kalbėti apie moteris ir alkoholį atskirai? Todėl, kad:
1. Vyrauja specifinė, kultūros apspręsta pažiūra, į alkoholiu piktnaudžiaujančias moteris.
2. Mirtingumas tarp priklausomybe alkoholiu sergančių moterų yra ženkliai didesnis, lyginant su bendra moterų populiacija ir su vyrų, sergančių priklausomybe alkoholiu, populiacija.
3. Alkoholio vartojimas tarp moterų ir jo sukelti sutrikimai turi tam tikrų svarbių ypatumų, kurie bus apžvelgti žemiau.
4. Alkoholio vartojimo problema moterų tarpe dažnai pastebima pavėluotai, kas neigiamai veikia galimybę gauti savalaikę pagalbą.

Pradėkime nuo to, kad alkoholio vartojimą dažniausiai apsprendžia kultūriniai ypatumai. Pasaulyje nėra kultūros, kur moterys gertų daugiau, negu vyrai, tačiau moterų alkoholizmo tema visą laiką sulaukia išskirtinio dėmesio.
Moterys ir alkoholis yra sena istorija, verta išsamesnės diskusijos. Istoriškai yra susiklosčiusios skirtingos alkoholio vartojimo taisyklės vyrams ir moterims. Pvz. 18 a. prieš Kristų senovės Babilone sukurtame Hamurabio kodekse buvo nurodyta, kad moterys žynės negali įžengti į vyno parduotuvę ar būti jų savininkėmis. Kitas – Romulo įstatymas, egzistavęs senovės Romoje, uždraudė moterims bet kokį alkoholio vartojimą tuo pačiu sakiniu, kuris uždraudė joms bet kokią neištikimybę.

Vakarų kultūroje egzistuoja įdomi nuostata, kuri savo šaknimis vėlgi nueina į senus laikus: teigiama, kad alkoholis skatina moterų geismą ir pasiruošimą seksualiniams santykiams. Keista, bet tai, kad moteris būna pavartojusi alkoholinius gėrimus iš dalies laikoma pateisinimu panaudotai seksualinei prievartai. Dar vienas ypatumas, susijęs su alkoholį vartojančiomis moterimis, yra tai, kad joms taikomi kitokie standartai, negu alkoholį vartojantiems vyrams, teigiant, kad jos yra tos, kurios „neša“ kultūrą busimajai kartai. Deja, paskutiniais metais alkoholį gaminančios kompanijos stengiasi plėsti savo rinkas ir skatina moteris vartoti daugiau alkoholio, tai reklamuodamos kaip išsilaisvinimą iš visuomeninių normų, maištą ar savo lygybės su vyrais demonstravimą.

Įdomu tai, kad alkoholiu piktnaudžiaujančios moterys dažnai yra neatpažįstamos kaip turinčios problemų, net tada, kai liga jau yra gerokai pažengusi. Visuomenės nuomonės apie geriančią moterį, kaip apie puolusią moterį, yra tokia gaji, kad vidurinės ar aukštesnės klasės moterys dažnai būna gerokai „pažengusios“ savo ligoje, o jų gydantis gydytojas dar net nesvarsto galimybės, kad jos sveikatos problemos gali būti sukeltos alkoholio. Tai apsprendžia pavėluotą pagalbos gavimą: jei vyrai greičiau patiria spaudimą iš aplinkos gydytis dėl turimos priklausomybės alkoholiui, moterys dažniausiai lieka vienos šioje kovoje. Moterų problema vėliau pastebima dar ir todėl, kad dažnai vyrų naudojamą rytinę „burnelę“ jos pakeičia raminančių vaistų doze, o vėl gerti pradeda tik vakare. Dažnai kartu su priklausomybe alkoholiui tokios moterys serga dar ir priklausomybe raminantiems vaistams, kuriuos joms išrašo nieko neįtariantis šeimos gydytojas.

Moterys yra jautresnės fiziniam alkoholio poveikiui: išgėrus jo, moterų kraujyje stebima didesnė alkoholio koncentracija, negu vyrų kraujyje. Tai susiję su tuo, kad moterys skrandyje turi mažiau alkoholį skaidančio fermento alkoholdehidrogenazės, dėl ko daugiau alkoholio patenka į kraują. Teigiama, kad priklausomybe alkoholiui sergančios moterys turi dar mažiau šio fermento. Moterys greičiau patiria tokias nepageidaujamas alkoholio vartojimo pasekmes, kaip kepenų ligas, kardiomiopatiją, mažakraujystę, virškinamojo trakto kraujavimus. Pastebėta ir tai, kad moterims liga progresuoja greičiau, nei vyrams, pasireiškia taip vadinamas „teleskopinis efektas“.

Kalbant apie genetinį polinkį į priklausomybės alkoholiui atsiradimą, nėra duomenų, kad paveldimumams moterims būtų mažiau ar daugiau svarbus, negu vyrams. Kalbant apie priežastis, kurios skatina priklausomybės alkoholiui atsiradimą, reikia paminėti seksualinę ar kitokią prievartą vaikystėje. Moterys dažniau piktnaudžiavimo alkoholiu pradžią sieja su stresiniais gyvenimo įvykiais, tokiais kaip skyrybos.

Reprodukcinė moterų sistema yra paveikiama net tais atvejais, kaip nėra priklausomybės alkoholiui. Pastarojo naudojimas yra susijęs su didesniu krūties vėžio dažnumu. Kitas svarbus reiškinys: alkoholiu piktnaudžiaujančios moterys turi didesnę riziką susirgti lytiškai perduodamomis ligomis, tokiomis, kaip AIDS, nes jos rečiau naudojasi prezervatyvais lytinio akto metu.

Nors vienkartinis alkoholio panaudojimas neturi ženklios įtakos lytiniams hormonams, reguliarus alkoholio vartojimas jų koncentraciją įtakoja. Svarbu, pavyzdžiui, tai, kad jaunoms mergaitėms, kurios reguliariai vartoja alkoholį, gali būti stebimas pavėluotas menstruacijų atsiradimas ar jų ciklo sutrikimai. Vaisingo amžiaus moterims gali būti stebimas nevaisingumas.  Yra ir visa eilė kitų sutrikimų, tokių kaip sumažėjęs lytinis potraukis, anorgazmija, vaginimas (makšties spazmai), skausminga sueitis bei ankstyva menopauzė. Nors, kaip jau minėjome, kultūriškai susiformavusi nuomonė, kad alkoholis yra moterų seksualumo stimuliatorius, tačiau realybėje yra visiškai priešingai. Deja, kultūrinė nuostata yra labai gaji: daugelis moterų nustojusios vartoti alkoholį netgi vengia lytinių santykių, nes galvoja, kad būtent alkoholis buvo jų gero seksualinio gyvenimo garantas.

Šiame straipsnyje plačiau nenagrinėsime alkoholio poveikio vaisiui, tačiau trumpai noriu priminti, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra susijęs su vaisiaus alkoholiniu sindromu bei kitais vystimosi sutrikimais; tai dažnas negalios šaltinis.

Tai, kaip visuomenė vertina alkoholį vartojančią moterį, turi įtakos tam, kokios pagalbos ji ieško, jei jaučia turinti alkoholio problemų: jos retai kreipiasi į įstaigas, kurios specializuojasi alkoholio vartojimo sutrikimų gydyme, o dažniau kreipiasi į šeimos gydytojus ir skundžiasi nerimu, nemiga, depresija ir t.t. Dėl išskirtinai neigiamos visuomenės pažiūros į geriančias moteris, pastarosios alkoholį vartoja dažniausiai vienatvėje, todėl kol problema tampa pastebima, praeina nemažai laiko. Vyrai, kurie geria savotiškai „viešiau“ yra geresnėje pozicijoje, nes jų problemos greičiau pastebimos ir jie verčiami ieškoti pagalbos.

Kokie alkoholiu piktnaudžiaujančių moterų gydymo ypatumai? Istoriškai jie vėlgi buvo apspręsti kultūrinių ypatumų. Pvz. visų žinomas ir efektyvus priklausomybės alkoholiui gydymas dalyvaujant Anoniminių alkoholikų veikloje. Šis judėjimas prasidėjo JAV ir buvo įkurtas dviejų vyrų 1935 metais. Jau nuo 1940 metų į savo susirinkimus jie kvietė moteris, tačiau ilgą laiką jos sėdėjo skirtingoje nuo vyrų kambario pusėje bei dažniau susitikdavo su alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonomis, negu su pačiais vyrais.

Piktnaudžiauti alkoholiu moterys pradeda vyresniame amžiuje, tačiau gydymo būtinybė iškyla beveik tokiame pačiame amžiuje, kaip ir vyrams. Kai kalbame apie moterų, sergančių priklausomybe alkoholiui, gydymą, visada reikia turėti omeny, kad tokių moterų tarpe, dažniau nei vyrų tarpe pasireiškia gretutiniai psichiatriniai susirgimai, tokie kaip nerimas bei depresija. Efektyvus jų gydymas yra labai svarbus. Negalima pamiršti, kad esant priklausomybės alkoholiui ir depresijos derinimui, ženkliai auga savižudybės rizika.

Pabaigai – kokie gi yra priklausomybe alkoholiui sergančių moterų gydymo ypatybės. Visų pirma – reikia įvertinti tiek priklausomybę alkoholiui, tiek galimą priklausomybę raminantiems vaistams, o taip pat kitų psichiatrinių būsenų, tokių kaip nerimo sutrikimai ar depresija, buvimą. Sekantis žingsnis – kompleksiškos ir individualios pagalbos suteikimas. Kompleksiška – tai reiškia medikamentinio ir psichoterapinio gydymo derinimą, o taip pat pagalbą šeimai, tokią kaip porų ar šeimos psichoterapija. Individuali pagalba – tai konkreti pagalba kiekvienu konkrečiu atveju, kuri suteikiama įvertinus kiekvienos moters ypatingas gyvenimo sąlygas.

Parengė gydytoja psichiatrė – psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė
Medicinos centras „Neuromeda“