Miego sutrikimai, esant nerimui: kas trukdo sėkmingam gydymui?

Vienokį ar kitokį miego sutrikimą tuo laikotarpiu, kai stipriai dėl ko nors nerimaujame, patiriame, tikriausiai, kiekvienas. Deja, ne visi, kurie gydosi dėl nerimo sutrikimų pas psichiatrus ar psichologus, yra paklausiami apie savo miegą. Dar mažiau tokių žmonių patiria efektyvią gydomąją intervenciją, skirtą pagerinti miegui. Kodėl taip yra? Kai kurie autoriai, besidominantys miego klausimais teigia, kad tai susiję su tam tikromis klaidingomis nuostatomis apie miego ir nerimo ryšius. Šiame straipsnyje trumpai jas pakomentuosiu, nes nerimas yra, tikriausiai, dažniausias į mūsų specialistus besikreipiančių asmenų nusiskundimas.

Sako, kad nerimas netrukdo miegui, t.y. kad nerimastingi asmenys miega taip pat gerai. Deja, tyrimai rodo, kad asmenys, kuriems yra nustatyti tokie nerimo sutrikimai, kaip socialinės ar kitokios fobijos, panikos sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas ir kt. dažnai skundžiasi blogu miegu. Kai kurie autoriai, tyrinėjantys miego ir nerimo ryšius, teigia, kad prastu miegu skundžiasi net 70-90 procentų nerimo sutrikimais sergančių asmenų. Kodėl nekreipiamas pakankamas dėmesys į jų subjektyvius nusiskundimus? Todėl, kad jie ne visada yra lydimi pakitimų, atliekant miego tyrimą –polisomnografiją. Reikia pažymėti, kad metodas nėra absoliučiai tikslus, nes dalis asmenų, kuriems yra diagnozuota nemiga (insomnija) taip pat turi normalius polisomnografijos duomenis.

Kitas klaidingas specialistų (ir pacientų) įsitikinimas yra toks: nemiga yra dėl nerimo. Deja, atidžiau paklausinėjus, paaiškėja, kad kartais nemiga jau buvo prieš nerimo sutrikimo pradžią. Niekada negalima užmiršti, kad nemigos buvimas nerimo sutrikimų metu reiškia sunkesnę paties nerimo sutrikimo eigą bei barstesnį bendrą funkcionavimą. Ir dar daugiau – nemiga gali likti ir po pakankamai sėkmingo nerimo sutrikimo gydymo ir įtakoti atkrytį.

Dažnai galvojama, kad nemigą, esant nerimo sutrikimams, galima sėkmingai gydyti farmakologinėmis priemonėmis. Taip, jos tikrai gali būti veiksmingos trumpą laiką. Tačiau vis daugėja duomenų, kad esant lėtinei nemigai (t.y. jei jos trukmė ilgesnė, nei 6 mėnesiai), reikėtų pagalvoti apie kognityvinės-elgesio terapijos taikymą. Beje, dalyvavimas kognityvinės – elgesio terapijos grupėse reikšmingai sumažino depresiją bei pagerino miegą asmenims, kuriems buvo nustatyta socialinė fobija.

Dar vienas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad teigiama, jog neverta užsiimti nemigos gydymu, gydant nerimo sutrikimus, nes tai prailgins pastarųjų gydymą. Yra duomenų, kad sėkmingas nemigos gydymas yra naudingas gydant nerimo sutrikimus: psichoterapija nerimo sutrikimų gydyme yra sunkus procesas, kai pacientas turi išdrįsti pažvelgti į savo baimes. Todėl pailsėjęs pacientas greičiausiai bus ir drąsesnis, ir aktyvesnis psichoterapiniame procese, kas gali nulemti sėkmingą gydymą.

Remiantis užsienio spauda parengė gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė
Medicinos centras „Neuromeda“