DEPRESIJA

PAKALBĖKIME APIE TAI, KOKIA TA DEPRESIJA.

KAIP JĄ ATPAŽINTI?

KAIP PADĖTI SAU IR ARTIMAM ŽMOGUI, KENČIANČIAM NUO DEPRESIJOS?

 

 Į dažniausiai užduodamus klausimus atsako gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė

 

Galbūt reikėtų pradėti nuo to, kas yra depresija? Neretai šiuo žodžiu apibūdinamas ir apėmęs liūdesys. Bet kaip psichiatrai apibūdina depresiją?

Taip, iš dalies depresija yra ir liūdesys, tačiau ypatingas liūdesys, kuris trunka reikšmingą laiką (tikrai ne vieną dieną), o be to, šis liūdesys dažniausiai yra lydimas visos eilės kitų požymių, tarp kurių apetito pokyčiai, sutrikęs miegas, savęs nuvertinimo idėjos, gyvenimo prasmės praradimas ir pamažu atsirandančios mintys apie savižudybę.

Kokius pagrindinius ir ryškiausius simptomus galima išskirti? T. y. kaip atpažinti šią ligą?

Jau paminėta pažeminta, bloga,- nuotaika būna kartu su dirglumu, jaučiamu nepasitenkinimu. Gali būti dažnas verkimas, nesant tam akivaizdžių priežasčių, tačiau verkimo išnykimas kartais gali būti sunkėjančios būklės požymis. Kartais  depresija pasireiškia užslopinimu (lėtas mąstymas, vangūs judesiai), o kartais vyrauja nerimas. Esant nerimui, depresija sergantys asmenys pakankamai dažnai kreipiasi pagalbos, nes tokia būsena yra ypač nemaloni ar net skausminga.

Kartais pati bloga ar slogi nuotaika nėra pagrindinis paciento, sergančio depresija, nusiskundimas. Tokiu atveju pati liūdna nuotaika yra savotiškai „nustumiama“ į šalį, ir vyrauti pradeda kiti požymiai. Depresija dažnai pasireiškia taip vadinamais somatiniais ir vegetaciniais simptomais, kurie keičia paties susirgimo vaizdą, o pacientus ir jų artimuosius klaidina, nes tokiais atvejais pagalbos ieškoma ne pas psichiatrus, o pas kitų specialybių gydytojus. Trumpai galima paminėti tokius požymius: nemalonūs jutimai kaklo ir pakaušio srityje, spaudimo jausmas širdies plote ir galvoje, dusinimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, potencijos sumažėjimas ir kt. Kartais depresija pasireiškia pagrinde tik tokiais simptomais, tada kalbame apie „somatizuotą depresiją“. Tokiais atvejais paciento kelias iki psichiatro yra tikrai ilgas, nes pirmiausia aplankomi visi kiti specialistai ir dažnai atliekami visi įmanomi tyrimai.

Pacientus dažnai vargina gyvenimo džiaugsmo praradimas, kuris turi ir pavadinimą – „anhedonija“. Paprastai dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą tampa ne tik nemaloniais, bet ir vertinami kaip našta. Lengvesniais atvejais tokie pacientai sugeba atlikti savo kasdieninius darbus, rūpintis šeima ir netgi pasižymi dirbtiniu linksmumu, kas reikalauja ypatingos disciplinos ir stiprybės. Vėliau sutrinka ir šie gebėjimai.

Rečiau pastebimi, tačiau dažnai labai varginantys simptomai yra susiję su taip vadinamom kognityvinėm funkcijos: sunkumais daryti sprendimus, pablogėjusia trumpalaike atmintimi bei dėmesio koncentracija.

Depresijai yra būdingi tam tikri paros svyravimai: savijauta dažniau geresnė yra vakare, kai tuo tarpu ryte ypatingai sunku.

Kokios yra depresijos formos ar tipai?

Jų yra daug: kai kurie tipų pavadinimai yra susiformavę istoriškai, kai kurie naudojami įvairiose klasifikacijose ir skirti tam, kad tiek skirtingų šalių specialistai, tiek skirtingų institucijų atstovai „susikalbėtų“ tarpusavyje. Paminėsiu tik kai kuriuos iš jų.

Viena iš pavojingiausių, nes dažnai susijusi su didele savižudybės rizika, yra taip vadinama ironiškoji depresija (“besišypsanti depresija”). Jau pats jos pavadinimas rodo, kad dažnai susiduriame ne su aukščiau minėtais simptomais, o su liūdna šypsena kartu su karčia ironija dėl savo būsenos.

Kita išskirtinai skausminga depresijos forma yra taip vadinama anestetinė depresija, kuriai būdingas ne liūdesys ar prislėgtumas, o skausmingas savo vidinės tuštumos išgyvenimas ir jausmas, kad prarasti buvę jausmai net patiems artimiausiems žmonėms.

Depresijos požymiai  gali atsirasti asmenims, kurie patyrė skausmingų išgyvenimų. Tokia depresija yra vadinama reaktyvine depresija, o ją patiriančio asmens nusiskundimuose atsispindi skausmingus išgyvenimus sukėlusi situacija, ir labai dažnai jai išsisprendus, depresijos požymiai praeina.

Norėčiau atskirai paminėti “gyvenamosios vietos pakeitimo” depresiją, kuri dažniausia stebima tarp vyresnio amžiaus žmonių; ji ypač lengvai atsiranda pas vienišus senukus, kurie išvažiuoja gyventi pas savo vaikus, taip netekdami visko, prie ko buvo įpratę. Tokia depresija dažnai lieka nepastebėta, nes daugelio sveikų žmonių suvokime senas žmogus gali būti liūdnas. Tokia pažiūra nėra teisinga, nes depresija, nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau ir atsižvelgiant į jį, gali ir turi būti gydoma.

Ar būtų galima išskirti šios ligos priežastis? Kokios jos?

Depresijos atsiradime yra svarbus tiek biologiniai, tiek socialiniai bei psichologiniai faktoriai. Biologiniai – tai tas pats paveldimumas. Tai, kad giminėje kažkas sirgo depresija nereiškia, kad jo vaikai ar anūkai irgi ja sirgs: tačiau derinyje su kitais jau minėtais faktoriais tokio susirgimo rizika yra didesnė, negu tarp asmenų, kurių giminėje nėra sergančių depresija. Labai svarbu įvairios organizmo būsenos, kurių metu, pvz. keičiasi hormoninė pusiausvyra. Yra keletas depresijų pavadinimų – atsiradusių istoriškai- kurie nurodo, prie kokių būsenų gali vystytis depresija: „klimakterinė“ depresija“, „pogimdyvinė depresija“.

Svarbu psichologiniai faktoriai. Ilgalaikė įtampa, pervargimas, sudėtingi tarpasmeniniai santykiai įtakoja depresijos atsiradimą. Jau minėtos reaktyvinės depresijos atsiradimas susijęs su išskirtinai sunkiomis reakcijomis į psichologiškai nepernešamą situaciją.

Socialiniai faktoriai prisideda prie depresijos atsiradimo; paminėti galima ilgalaikę bedarbystę, socialinių kontaktų išnykimą ir pan.

Depresija gali būti stebima ir priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, kai jie yra abstinencijoje; jų depresijoje vyrauja padidintas dirglumas, emocinis nestabilumas, verksmingumas.

Ar visada lengva diagnozuoti depresiją ir kaip tai apskritai daroma?

Specialistai depresiją diagnozuoja remdamiesi detalia paciento, o kartais ir artimųjų apklausa. Įvertinami ligos simptomai, persirgtos ligos, patirti stresai, ypač paskutiniu metu. Kartais galim naudoti tam tikras vertinimo skales, kurios leidžia labai tiksliai nustatyti depresijos gilumą.

Sudėtingiau yra pastebėti savo ar artimo žmogaus depresiją. Depresija dažnai prasideda lėtai ir nepastebimai, todėl dažnai žmogui neatrodo, kad jis serga. Artimieji- tie, kurie kasdieną yra šalia, taip pat ne visada pastebi, kad žmogus pamažu tampa vis tylesnis arba, atvirkščiai, vis dirglesnis, o išryškėjusius nuovargį, prastą miegą ar sutrikusį dėmesio sukaupimą priskiria „pervargimui“.

Koks gydymas yra taikomas, sergant depresija?

Kaip jau minėjau, depresijos simptomų yra labai daug, ir kiekvienam gali pasireikšti jam individualiai būdingi depresijos požymių deriniai. Tai reikia įvertinti planuojant gydymą. Įprastai depresijai gydyti naudojami antidepresantai –  vaistai, veikiantys smegenyse esančias medžiagas, reguliuojančias mūsų nuotaiką. Pastaruoju metu yra tikrai platus šių vaistų pasirinkimas, todėl kiekvienam depresija sergančiam asmeniui galima parinkti vaistus, kurie geriausiai tinka gydyti būtent jo depresinių simptomų „derinį“. Jei depresijos simptomai yra ypač atkaklūs ir nepasiduodantys įprastiniam gydymui, yra naudojami keli antidepresantai vienu metu  ar jų deriniai su kitais vaistais.

Kitos priemonės, kurios turi įtakos depresijos simptomų mažėjimui, yra taip vadinama šviesos terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija ar elektrotraukulinė terapija. Šviesos terapija yra ypač aktuali tiems, kurių depresijos atsiradimas susijęs su rudenį trumpėjančiomis dienomis (taip vadinama „žieminė depresija“).

Dažnai medikamentinis gydymas yra derinamas su psichoterapija. Taip pasiekiama geriausių ir ilgalaikių rezultatų. Pastaruoju metu depresijai gydyti vis plačiau yra naudojama kognityvinė ir elgesio terapija. Ši psichoterapijos kryptis remiasi prielaida, kad depresija atsiranda visų pirma dėl to, kad išorinių ar vidinių faktorių aktyvuojasi neigiamos, destruktyvios paciento mintys  apie aplinką ir apie save. Kognityvinė ir elgesio terapija depresijai gydyti jau taikoma daugiau kaip 3 dešimtmečius, ir šiuo metu jos efektyvumas yra įspūdingas.

Ar tiesa, jog egzistuoja sezoninės depresijos? Jei taip, kaip jos pasireiškia?

Taip, tiesa. Viena iš labiausiai žinomų yra taip vadinama „žieminė depresija“, kuri dažnai prasideda trumpėjant dienoms,  o praeina- kai jos pradeda ilgėti. Jai dažnai būdingas slopinimas, vangumas, mieguistumas dienos metu, dažnai priaugama svorio dėl pasikeitusių maitinimosi įpročių, pvz. padidėjusio potraukio saldumynams. Tokios depresijos gydymas gali būti tiek medikamentinis, tiek ne; pastarajam yra naudojamos taip vadinamos dienos šviesos lempos.

Daugeliui depresijų yra būdingas tam tikras sezoniškumas: pablogėjimai rudenį ir, kaip nebūtų keista, pavasarį. Dažnai tokia depresija pasireiškia ir taip vadinamais somatiniais simptomais, pvz. padidėjusio skrandžio rūgštingumo periodais, kurie kartais „paslepia“ kitus simptomus, o pagrinde prastą nuotaiką.

Depresija sergančiam žmogui sunku, tačiau nelengva ir jo artimiesiems. Kaip jie gali padėti ar prisidėti prie gydymo ir ligos įveikimo?

Kaip jau minėjau, depresijos atsiradime svarbūs ne tik biologiniai faktoriai, bet ir psichologiniai, socialiniai veiksniai. Taigi, aplinkinių palaikymas, kantrybė, besąlygiška meilė turi įtakos sveikstant iš depresijos.

Iš kitos pusės, žmonės, šalia kurių yra depresija sergantis žmogus, dažnai patys patiria visą eilę neigiamų emocijų. Apie jas reikia kalbėti, tačiau taip, kad pats depresija sergantis asmuo savo artimojo jausmų nepriimtų kaip kaltinimo sau, nes jie jau dėl pačios ligos yra linkę į savęs apkaltinimo mintis. Jei kyla abejonių, galima pasitarti su specialistu, o sudėtingesniais atvejais pačiam ieškoti pagalbos pas psichologą ar psichoterapeutą.