Daugelis mokslininkų mano, kad net 96 proc. asmenų, turinčių depresijos požymius, patiria ir nerimo simptomus. Dėl to viena iš psichiatrinių diagnozių yra „mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas“, kuris tarsi atspindi abiejų šių būsenų egzistavimą vienu metu.
Nors depresija ir nerimas išskiriamos kaip atskiros būsenos, jos turi tam tikrų bendrų simptomų. Jie trumpai parodyti žemiau esančioje lentelėje.
Depresija | Bendri simptomai | Nerimas |
Prislėgta nuotaika | Miego sutrikimas | Drebulys |
Susilpnėjęs dėmesys | Psichomotorinis sujaudinimas | Raumenų įtempimas |
Psichomotorinis slopinimas | Nuovargis | Dispnėja |
Apetito sutrikimai | Susirūpinimas/kaltės jausmas | Prakaitavimas |
Bejėgiškumas | Dėmesio koncentracijos sutrikimai | Burnos džiūvimas |
Beviltiškumas | Mintys apie savižudybę | Pykinimas |
Pastebėta, kad į įvairūs nerimo sutrikimai turi skirtingą santykį su depresijos simptomais. Apie tai ir pakalbėsime toliau šiame straipsnyje.
Pastebėta, kad ryšys tarp potrauminio streso sutrikimo ir depresijos gali būti dvejopas: trumpalaikis potrauminis streso sutrikimas retai kada būna susijęs su depresine simptomatika, tačiau jei šis sutrikimas tampa lėtiniu, ilgai trunkančiu, depresijos simptomai dažnai tampa praktiškai nuolatiniais.
Sudėtingas ryšys yra tarp panikos sutrikimo ir depresijos. Jei šie sutrikimai stebimi kartu, tokius pacientus sunku gydyti, o prognozės nėra tokios palankios, kaip esant šiems sutrikimams atskirai. Labai dažnai be šių dviejų sutrikimų simptomų dar stebimi socialinės fobijos ar generalizuoto nerimo požymiai.
Jei stebima socialinė fobija, tai depresinė simptomatika kartu gali būti 35proc atvejų. Tuo tarpu esant generalizuotam nerimo sutrikimui depresija gali būti stebima net 80proc atvejų.
Beje, kai kurie autoriai teigia, kad kai kurios nerimo būsenos gali būti rizikos faktoriumi susirgti depresija ateityje.
Taigi, toks nerimo ir depresijos ryšys gali tapti tikru klinikiniu iššūkiu: kaip tinkamai gydyti kiekvieną konkretų asmenį, įvertinant tiek nerimo, tiek depresinių simptomų buvimą. Daugelis šiuolaikinių vaistų depresijai gydyti – antidepresantų – yra efektyvūs gydant nerimo būsenas, todėl labai dažnai parenkami, esant mišrioms nerimo ir depresijos būsenoms. Todėl nereikėtų nustebti, kai kreipiantis dėl panikos atakų ar socialinės fobijos, yra kartu diagnozuojama ir depresija, o gydymui yra paskiriami antidepresantai.
Kitas svarbus aspektas – tai įvairios psichosocialinės priemonės, skirtos sumažinti tiek nerimo, tiek depresijos simptomams. Vienas iš geriausią efektą duodančių priemonių yra psichoterapinių metodų taikymas ar tiesiog psichologinis konsultavimas lengvesniais atvejais.
Parengė gydytoja psichiatrė Renata Žakauskė bei gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, medicinos centras „Neuromeda“
Apie mus kalba