Daug darbo = įtampa = nerimas = nemiga. Kaip ištrūkti?

Sakoma, kad dirbti reikia darbe, o užvėrus darbo kabineto duris, daugiau apie jį negalvoti. Deja, ne visuomet tai pavyksta, ir mintys apie darbą kirba galvoje ruošiant vakarienę, einant miegoti ar naktį prabudus. Nuolatinis nerimas dėl įtampos darbe, dėl to, ar užduotis bus įvykdyta laiku, ar pavyks projektą suderinti su visais jo rengėjais, ar apskritai jis pavyks, sutrikdo žmogaus sveikatą ir, be abejo, miegą. Praradus darbą, užmigti neduoda mintys dėl neaiškios ateities. Skaičiuojama, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuo miego sutrikimų kenčia beveik pusė suaugusiųjų.

Kovo 21-oji – Tarptautinė miego diena

Europos miego tyrimu asociacijos narės Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės neurologijos profesorės Vandos Liesienės teigimu, miegui skiriama daug dėmesio ir tai suprantama, nes miegas yra mūsų egzistencijos dalis, todėl gyvybiškai svarbus, kaip oras, vanduo ar maistas.

„Miegas reikalingas, kad dieną galėtume būti produktyvūs, darbingi, laimingi. Mūsų dienos kokybė priklauso nuo miego. O Tarptautinė miego diena yra puiki proga priminti žmonėms miego reikšmę, pasakyti, kad jo sutrikimus galima gydyti ir tuo užsiima miego medicina – pabrėžia prof. V.Liesienė.

Miegant smegenys nustoja vadovauti organų veiklai

Prof. V.Liesienė pažymi, kad miego metu keičiasi viso organizmo veikla. Miegant visi organai pereina į vadinamąjį „autonominį“ valdymą, jie ilsisi ir maisto gauna nedalyvaujant smegenims. Kai žmogų vargina kokių nors organų sutrikimai, pvz., virškinamosios sistemos, smegenys negali atsijungti ir dirbti sau, dėl to sutrinka ir miegas. „Miegas yra smegenų veikla sau. Kitaip sakant, miegant iš atminties „išvaloma“ dienos metu gauta informacija, ji tarsi rūšiuojama ir atmetama nereikalinga. Taip smegenys pasiruošia kitai dienai. Miego medicinos esmė – žinoti, mokėti vertinti kvėpavimo, virškinamosios sistemų reguliacijos ypatumus miego metu, nes sutrikus kokiam nors organui, sutrinka ir miegas. Jei organai, pvz., širdis ar kepenys yra sveiki, jie miego metu dirba autonomiškai ir netrukdo smegenų veiklai. Jei žarnynas netvarkingas, iš jo miego metu kilę dirginimai trukdo smegenų autonominei veiklai, vadinasi, dažnai prabundama. Miego medicina yra kitokia nei dienos, nes naktį visi procesai žmogaus organizme vyksta kitaip nei dieną“, – aiškina profesorė.

Naujovė – kuriama miego tabletė

Neurologijos profesorės teigimu, šių dienų naujovė – miego tabletės kūrimas. Vienas svarbių pastarųjų metų atradimų – kad miegą reguliuoja ta pati neurocheminė smegenų medžiaga, kuri reguliuoja alkio ir sotumo jausmą. Taigi medžiaga atrasta, ir dabar stengiamasi ją susintetinti, kad galima būtų rekomenduoti kaip miego tabletę.

Kita svarbi miegui medžiaga – melatoninas (hormonas, kuris tamsos metu gaminasi smegenyse). „Trūkstant melatonino, žmogus neranda miego pradžios arba toji pradžia pasistumia. Miegas išsibalansuoja ir jeigu žmogus neklauso savo organizmo noro miegoti ir tęsia darbus ar skaito knygą, ar veikia kitką, dirbtinai pastumdamas miego pradžią. Po to, kaip taisyklė, negali užmigti“, – pažymi pašnekovė.

Kodėl daug jaunų žmonių kenčia dėl nemigos?

Pagrindinė jaunų žmonių bėda – miego-budrumo ritmo išbalansavimas. Anot profesorės, visos žmogaus organizmo ląstelės, organai, smegenys taip pat, turi savo vidinius laikrodinius mechanizmus. „Smegenų laikrodį išderiname eidami netvarkingai, t.y. 2-3 val. skirtumu, gulti. Tai ypač aktualu jaunimui, studentams, kurie dažnai užsisėdi prie kompiuterio, mokosi naktimis ar žiūri filmus. Taip išderinama melatonino gamyba ir visų organizmo ląstelių laikrodiniai mechanizmai.
Šie mechanizmai veikia paprastai – jie turi dvi fazes: aktyvią ir pasyvią. Ir jeigu žmogus vėlai vakare sportuoja ar garinasi pirtyje, vėlai eina miegoti, jo vidiniai mechanizmai tampa aktyvūs, o ne pasyvūs, kaip turėtų būti ruošiantis miegui, ir tai suardo vidinį smegenų laikrodį. To pasekmė – nemiga. Ritminis savo kūno veiklos suderinimas, įsiklausimas, nepiktnaudžiavimas – labai svarbus dalykai kokybiškam miegui. Atlikdami tyrimus aiškinamės, į kurią pusę yra pasislinkęs vidinis laikrodis ir bandome jį po truputį atsukti“, – teigia profesorė.

Darbo dienomis neišsimiegu – niekis, atsigriebsiu savaitgalį

Spartėjant gyvenimo tempui, vis daugiau žmonių kenčia nuo nervinės įtampos, nerimo ir nemigos. Tačiau būtent ramybė, sveikas miegas turi neabejotiną svarbą žmogaus gyvenimo kokybei. Nepaisant to daugėja žmonių, atsakingų vadovų ar apskritai darboholikų, kurie įtemptai dirba 5 darbo dienas ne tik darbe, bet ir nešasi užduotis namo, sėdi prie jų naktimis, ir mano, kad miego trūkumą kompensuos savaitgalį. Anot prof. V.Liesienės, jeigu tokia situacija nutiks tik kartą gyvenime, be abejo, žmogaus miegas susitvarkys, nes organizmo kompensaciniai mechanizmai labai stiprūs. Bet jeigu toks elgesys taps norma, įpročiu – nemiga garantuota.

Nerimas – pagrindinė nemigos priežastis

„Labai daug mano pacientų skundžiasi, kad nerimas neleidžia užmigti vakare ar prabudus naktį. Jie susijaudina dėl to, kad prabunda, nerimauja, kad tai pasikartos kitą naktį. Tačiau nepagalvoja, kodėl nubudo? Kokia mintis juos prikėlė? – pažymi prof. V.Liesienė. – Jeigu ramiai miegoti neduoda mintis apie nenuveiktą darbą, problemą šeimoje ir pan., ją reikia spręsti arba suplanuoti, kada ji bus išspręsta, dieną, kad naktį prie to negrįžtumėte“. Profesorė pataria prabudus, pasiversti ant kito šono ir saldžiai miegoti, o ne kapstytis mintyse ar nerimauti. Juolab, kad taip nieko nepasieksime ir naktį problemų neišspręsime. Tam yra diena.

„Žmonės prašo duoti vaisto, kad jie galėtų neprabudę miegoti iki ryto. Tačiau tuomet tai jau būtų ne vaistas, o narkozė. Miegodami reaguojame į signalus, šilumą, garsą ir todėl prabundame. Be to, metams bėgant pabusti keletą kartų per naktį yra normalu: sulaukus 50 metų – norma yra atsibusti naktį 3 kartus, virš 65 metų – 5 kartus“, – aiškina profesorė. Ji siūlo nubudus galvoti pozityviai: „O, kiek dar turiu laiko miegui“ arba „Kaip smagu gulėti, koks patogus čiužinys“ ir pan.
Iš tiesų, pagrindinės miego sutrikimų priežastys yra rūpesčiai, įtampa, nerimas. Užtat ir jiems gydyti efektyviausia yra terapija, kurios metu mokoma valdyti mintis, atsiriboti nuo parazitinių minčių, pakeisti mąstymą. Geriausias efektas gydant lėtinę nemigą pasiekiamas po medikamentinės korekcijos skiriant kognityvinę psichoterapiją, kuri padeda išmokti minčių valdymo meno.

Kodėl vieni žmonės visada gerai miega, kiti – ne?

Anot profesorės, miego kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių, higienos taisyklių taip pat. Svarbu, kad miegamajame nebūtų televizoriaus, kad lova būtų patogi, kad kambaryje būtų pakankamai šilumos ir drėgmės, tinkamas apšvietimas ir kt. Nerekomenduojama eiti miegoti alkanam, tačiau ir prisivalgyti prieš miegą nėra sveika.

Nemigos išsivystymo polinkį nulemia mūsų genetiniai ypatumai. Visi esame skirtingi, pvz., vienas gali dirbti naktinį darbą ir adaptuojasi per mėnesį, kitas prie to neprisitaikys niekada. „Daug metu gydau nuo nemigos ir ne karto nebuvau sutikusi vienodų pacientų. Todėl nė vienam neskiriu ir tokios pat gydymo formulės“, – pažymi profesorė.

Kada nemigai koreguoti tinka augaliniai preparatai?

Prof. V.Liesienės teigimu, augaliniai preparatai tinka pradinėse miego sutrikimo stadijose. „Augaliniai preparatai (valerijonas, pasiflora, melisa, kt.) tikrai niekam nepakenkė. Svarbu, kad žmogus neužleistų nemigos, ieškotų jos priežasties, kad bandytų sau padėti, kol nemiga dar netapo lėtine. Šiame etape augaliniai preparatai gali padėti“, – pažymi prof. V.Liesienė.

Miegą gerinantys augalai yra pasiflora, valerijonas, apyniai, mėta ir pipirmėtė, jonažolė, sukatžolė, kt. Pagrindinis jų poveikis – raminamasis, slopinantis nerimą ir taip gerinantis miegą. Raudonžiedė pasiflora taip pat slopina įtampą, koreguoja lengvus miego sutrikimus (palengvina užmigimą, gerina miegą, o pabudus nesukelia sunkumo, sustingimo pojūčio). Augalinių preparatų privalumas – jie nesukelia pripratimo ir šalutinių poveikių.

Dėl konsultacijų, išsamių tyrimų (taip pat ir visos nakties) bei gydymo esant įvairiems miego sutrikimams galima kreiptis į nervų sistemos tyrimų centrą „Neuromeda“ (daugiau informacijos www.neuromeda.lt).

Adresas Kaune: Tvirtovės al. 90A,

Tel. 8-37 33 15 11, 8-37 33 15 55, +370 613 42780

el. paštas – kaunas@neuromedicina.lt