NAUJIENOS APIE NEMIGOS GYDYMĄ

žymės:

2019 sausio 16d.  |  Neuromeda

Prof. Vanda Liesienė

Nemiga nėra vien tik miego sutrikimas, bet dar sukelia riziką kitiems susirgimams atsirasti. Nemigos atvejais pastebimas padidintas kūno ir proto budrumas bei dažnai išreikštas susirūpinimas dėl šio sutrikimo. Neretai miego sutrikimas yra kaip išmoktas ar sąlygotas elgesinis sutrikimas kartu su mąstymo pakitimu. Manoma, kad todėl geriausi nemigos gydymo rezultatai pasiekiami kognityvinės elgesio terapijos metodais, bet jų parinkimas turi būti labai individualus.

Trumpalaikiai miego sutrikimai

  • Laikini, situaciniai, trumpai trunkantys miego sutrikimai, pvz., sukelti nelaimių, tolimų skrydžių, ūminių emocinių konfliktinių situacijų, pakitus šeimos, darbo padėčiai, sveikatos būkleitrunka trumpai, t. y. mažiau kaip 2-3 savaites. Juos diagnozuojant nereikia atlikti daug tyrimų ir skirti sudėtingo
  • Trumpalaikius sveikų žmonių miego sutrikimus gali sukelti neįprastos aplinkybės (kelionė į kitą laiko juostą, hospitalizacija, pasiruošimas operacijai). Vaistai skiriami, jeigu miego sutrikimai vyrauja ir yra išskiriami iš kitų negalavimų, taip pat jeigu asmeniui labai svarbus dienos budrumas. Galima skirti trumpo veikimo hipnotikus, bet ne ilgiau kaip 5 dienas. Juos galima pakartoti 2-3 ciklais, priklausomai nuo sutrikimo trukmės. Dažniausiai trumpalaikės nemigos gydyti nereikia, paprastai ji praeina išnykus stresogeniniams veiksniams arba pakoregavus gyvensenos įpročius. Tokiais atvejais būtina laikytis miego higienos taisyklių.

Ilgalaikės (Lėtinės) nemigos

  • Pirmo pasirinkimo gydymo priemonė lėtinei nemigai gydyti, kuri skiriama bet kokio amžiaus suaugusiems pacientams, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Tik tiems pacientams, kuriems KET yra neveiksminga arba nėra galimybės jos taikyti, siūloma skirti vaistų. Vertinant trumpalaikius rezultatus, KET ir migdomieji vaistai pasižymi tokiu pat veiksmingumu, tačiau ilgalaikiai rezultatai geresni taikant KET.
  • Gydant lėtinę nemigą siekiama pašalinti visų pirma palaikančius fiziologinius ir psichologinius veiksnius. Siekiant mažinti fiziologinį sužadinimą, taikomos relaksacijos priemonės (pvz., progresyvinė relaksacija ar autogeninė treniruotė), o neigiamoms nuostatoms apie miegą ir neigiamiems įpročiams, susijusiems su nemiga, keisti taikoma kognityvinė elgesio terapija nemigai (KET-N). Šiuos metodus turi taikyti psichologas ar gydytojas, susipažinęs su KET-N metodika. Šie metodai nėra sunkūs psichologiniu požiūriu, tačiau pacientas turi suprasti jų svarbą bei pats stengtis (vidutiniškai apie 6 savaites) su psichologu dirbti.
  • Vaistai – tiek anksiolitikai, tiek migdomieji – rekomenduotini tol, kol pasiekiamas elgesinio gydymo poveikis. Miegą gerinančius vaistus galima vartoti trumpą laikotarpį .

 

Jeigu po tokio gydymo nemiga nepraeina, ligonis turi būti siunčiamas miego medicinos specialistui. Atlikus tyrimus, reikia nustatyti diagnozę, kitus galimus organinius pakitimus. Tai ypač svarbu ligoniams, kurie dirba pamaininį darbą slenkamuoju grafiku, taip pat esant nakties – dienos režimo sutrikimams.

 

Europos gairėse (2018 m) nemigos gydymui, atsižvelgiant į paciento anamnezę, ligų bei gydymo istoriją, rekomenduojama:

  1. Nemedikamentinis nemigos gydymas

Pirmo pasirinkimo gydymo priemonė lėtinei nemigai gydyti, kuri skiriama bet kokio amžiaus suaugusiems pacientams, yra kognityvinė elgesio terapija (KET).

KET – tai šiuolaikinės psichoterapijos rūšis ir moksliniais įrodymais pagrįstas, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis psichologinio gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus bei atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms.

Kognityvinė ir elgesio terapija remiasi tik šiuolaikinio neuromokslo bei kognityvinės psichologijos pasiekimais . Jungiama dvi labai veiksmingas psichoterapijos rūšis: kognityvinę ir elgesio terapiją.

  • Elgesio terapija
    Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys. Elgesio terapija taip pat moko, kaip nuraminti jausmus ir kūną bei pasijusti geriau, pradėti galvoti aiškiau, lengviau apsispręsti.
  • Kognityvinė terapija
    Kognityvinė terapija moko, kaip, keičiant iškreiptą situacijos suvokimą, sumažinti psichologinį stresą. Tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime, be pakankamos priežasties priversdami jausti nerimą, depresiją arba pyktį ar provokuodami netinkamus veiksmus.

Derinant elgesio ir kognityvinę terapiją, įgyjamas labai galingas psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo palengvinimo ginklas.

KET nemigai esmė – išsiaiškinti asmens, patiriančio miego sutrikimą, mąstymo ir elgesio klaidas, kurios sukelia ir palaiko problemą, ir jas pakoregavus pagerinti miego kokybę, savijautą ir pasitenkinimą miegu bei gyvenimu. Šiuo atveju taikomos kognityvinės ir elgesio terapijos metodikos (darbas su mąstymo klaidomis, su miegu susijusio elgesio koregavimas, emocijų, visų pirma, nerimo valdymo priemonės ir kt.) leidžia daugeliui žmonių išspręsti arba palengvinti miego sutrikimų sąlygotas problemas ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.

Kognityvinė ir elgesio terapija remiasi moksliniais tyrimais grįstu ir praktikoje patikrintu modeliu, teigiančiu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Faktai rodo, kad mes reaguojame ne į gyvenimo aplinkybes, bet į mūsų mintis apie jas. Taip pat šiame procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgytos elgesio taisyklės bei stereotipai. Kiekvienas mūsų turime tarsi minčių rinkinį, kuris ir lemia konkrečią reakciją bei sprendimus stresinės situacijos metu. Jeigu šių minčių rinkiniuose vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją. Pozityvių ar negatyvių nuostatų ir įsitikinimų susiformavimui įtakos turi biologiniai žmogaus ypatumai ir ankstyvosios patirtys, gautos tenkinant besivystančio asmens poreikius (pvz., auklėjimas). Kognityvinės elgesio terapijos dėmesio centre yra ryšys tarp (žr. 1 pav.):

  • įsitikinimų (ką mes galvojame),
  • emocijų (ką mes jaučiame),
  • elgesio (ką mes darome).

 

Dar senovės filosofų išmintis teigė, kad žmones labiausiai įskaudina ne tai, kas atsitiko, bet jų pačių reakcija į tai, kas atsitiko.

 

Pagrindiniai kognityvinės elgesio terapijos tikslai:

  • išsiugdyti miegą skatinančius įpročius,
  • suprasti, kaip miegą veikia gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai,
  • išsiugdyti nuostatas, kurios padės lengviau išgyventi stresą ir pagerins miegą.

 

Psichoterapija

Pacientui siūloma taikyti psichoterapinius nemigos gydymo metodus, jeigu pastebimi nerimo, depresijos simptomai, jeigu yra polinkis internalizuoti pergyvenimus, ginčus, ir tai sukelia įvairius somatinius simptomus bei nemigą. Taigi psichoterapijos metu mažinama vidinė įtampa, stengiamasi padėti asmeniui ją suvokti, išreikšti ir nusikratyti.

 

Chronobioterapija

Taikomi 3 būdai: chronoterapija, liuminoterapija, chronofarmakoterapija.

Chronoterapija

Šis metodas rekomenduojamas gydyti vėlyvojo miego sindromą. Vėliau nustatyta, kad tinka ir ankstyvojo miego sindromui gydyti. Tai mėginimas nustatyti cirkadinį žmogaus laikrodį, įtraukiant miego laiko ritmą (per kelias dienas), kol susijungia asmens vidinis ir paros biologiniai ritmai. Vėlyvojo miego metu užmigimo grafikas vis tolinamas, kol bus pasiekta priimtina jo 24 val. ciklo fazė. Metodo kūrėjai teigia, kad gydymo pradžioje pacientų diena turi turėti 27 valandas – taip būtų atgaunamas prarastas budrumo ir poilsio laikas. Pvz., pacientai yra mokomi laikytis tokio ritmo: miega 1-ąją dieną 300-1100, 2-ąją d. – 600-1500, 3-ąją d. – 900-1700, 4-ąją d. – 1200-2000, 5 -ąją d. – 1500-2300;6-ąją d. – 1800-200, 7-ąją d. – 2100-500. Po to pacientai turi išlaikyti galutinį miego –budrumo laiką, nuo jo nenutoldami daugiau kaip 1 val.. Dieną snūduriuoti neleidžiama, grafiko reikia laikytis ir poilsio dienomis, ir savaitgaliais. Rekomenduojama kasdien rašyti miego dienyną.

Buvo nustatyta, jog ankstyvasis miegas taip pat gali būti gydomas remiantis šiuo principu. Pacientas kitą dieną turi gulti ir keltis 3 valandomis (kartais tik 1-2 val.) anksčiau, kol pasiekia įprastą miego – budrumo režimą.

Liuminoterapija

Taikomas gydymas ryškia šviesa, skirtas gydyti cirkadinių ritmų sutrikimus. Ryški lauko šviesa yra geresnis bioritmų dirgiklis negu paprasta patalpos vidaus šviesa. Šviesos intensyvumas matuojamas liuksais (lx). Viduje patalpos šviesa yra apie 150 lx, gydomoji reikšmė yra nuo 2500 lx iki 10 000 lx. Ryški šviesa gerai slopina melatonino išsiskyrimą. Naudojami aparatai skleidžia florescuojamą šaltai baltą šviesą, kuri praeina pro ultravioletinių spindulių filtrus, kad nebūtų pažeistas lęšiukas ir tinklainė. Efektyvus režimas yra 2500 lx per 2 h arba 10 000 liuksų per 30 minučių. Šviesa nustatoma ties akimis – apie 1 metro atstumu. Svarbu, kad ekspozicijos laikas būtų ne ilgesnis nei viena valanda. Perdozavus pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, pakinta žmogaus elgesys.

Ryški šviesa gali būti skiriama atsižvelgiant į sutrikimo laiką (ryte arba vakare), norint pasiekti gerą gydomąjį poveikį. Vėlyvojo miego metu ji taikoma iš karto atsibudus tarp 6-8 valandos, po 2 valandas visą savaitę. Kai kurių autorių nuomone, šviesos terapija po 16 valandos gali būti naudinga esant ankstyvojo miego sindromui. Ankstyvojo miego metu šviesa skiriama 2 valandas

prieš miegą, vėliau tokiu būdu atitolinant jo pradžią. Šis metodas taip pat gali būti naudingas pirminės nemigos atvejais arba kai yra ne 24 valandų miego – budrumo ritmo sutrikimas (niktohemeralinis sindromas). Sezoninės depresijos gydomos šviesos terapija anksti ryte 2 valandas, kartais ir vakarais apšviečiant po 30 minučių. Liuminoterapijos dozės ar trukmės prailginimas priklauso nuo paciento būklės ir pripratimo.

Chronofarmakoterapija

Taikant šį metodą, modifikuojami cirkadiniai biologiniai ritmai kombinuojant su imidazopiridino ir ciklopiridono preparatais, nuo kurių greitai užmiegama. Tai svarbu verslo žmonėms ir tiems, kurie labai trumpai pakeičia geografinę vietą. Labai svarbu, kad vaistas nebūtų vartojamas daugiau kaip 4-5 dienas. Reikia skirti mažas dozes. Galima skirti ir melatonino preparatus. Yra duomenų apie jų poveikį ankstesniam užmigimui paskyrus 1 val. iki norimo miego. Rekomendacijos patikimesnės vyresniems nei 50 m. amžiaus asmenims. Melatonino preparatai 2017 metų Europos miego tyrimų draugijos gairėse yra nerekomenduojami nemigos gydymui dėl žemos kokybės įrodymų.

 

Hipnoterapija

Hipnozės metu pacientas yra gana budrus ir reaguojantis. Įtaigių hipnotizuojančių patarimų panaudojimas leidžia sutrumpinti pabudimo laiką ir padidinti gilaus miego lėtų bangų kiekį. Tarp hipnozės pritaikymo miego sutrikimai užima vieną iš svarbiausių vietų. Paprastas auto-hipnozės pratimas, kurį išmoksta nuo nemigos kenčiantis pacientas ir kurį jis atlieka vakare, gali jam padėti užmigti be vaistų. Šis metodas, kurį pacientui labai paprasta išmokti, neturi pašalinio poveikio. Šiuolaikiniai hipnozės metodai remiasi sąmonės aktyvacijos technikomis. Tyrimų medžiaga rodo, kad hipnozės veiksmingumas miego sutrikimui gydyti sudaro 58 %. Šis metodas yra ypač veiksmingas pacientams, su lėtiniu skausmu ir turintiems miego sutrikimų.

 

Bendros miego higienos taisyklės

  1. Režimas. Nuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte stiprėja paros ritmas, lengviau užmiegama.
  2. Poguliai dienos metu blogina nakties miegą. Reikia stengtis išsiblaškyti, judėti, palaikyti budrumą dienos metu, nes tai gerina miegą naktį.
  3. Eiti miegoti tik tada, kada norisi miego. Lovą sieti tik su miegu. Užmigti turėtumėm per 10 min. Jei nepavyksta užmigti, nesistenkit užmigti per jėgą. Reikia atsikelti, išeiti į kitą kambarį, kuo nors užsiimti (skaityti, megzti ar kt.).Taip greičiau nusiraminama, sumažėja įtampa, nemigos baimė ir lengviau užmiegama. Atsitiktinė nemigos naktis sveikatai nekenkia.
  4. Miegoti tiek, kad rytą jaustumėtės pailsėjęs ir žvalus. Negulėti lovoje nemiegant, nes per ilgas lepinimasis lovoje skaido kitos nakties miegą ir daro jį paviršutinį.
  5. Šviesa. Miegamajame turi būti tik silpna šviesa.
  6. Triukšmas kenkia miegui, net jeigu nuo jo ir neprabundama, o ryte neatsimenama. Nuolatinis triukšmas veikia lėtai ir pamažu sutrikdo miegą. Jei triukšmo išvengti nepavyksta, gali padėti ausų kamštukai.
  7. Temperatūra. Per šiltai miegant, miegas blogėja, bet per šaltas oras irgi negerina miego (kaip buvo manoma anksčiau).
  8. Mankšta. Reguliariai mankštinantis ilgėja miegas. Nereguliarūs fiziniai pratimai miegui įtakos neturi. Jei nemiga įsisenėjusi, sportuoti vakare nepatartina.
  9. Alkanas žmogus sunkiau užmiega, bet sunkus maistas vėlyvą vakarą taip pat gali trukdyti miegui, todėl patartinas lengvas šiltas maistas arba kitas įprastas ritualas prieš miegą.
  10. Kava, arbata ir daugelis kitų gėrimų bei maistas, kurio sudėtyje yra kofeino ir kuris veikia kaip stimuliatorius, gali neleisti užmigti, todėl turėtų būti vengiama vartoti kofeiną iki nakties miego likus 4–6 valandoms.
  11. Alkoholis pagreitina užmigimą, bet miegas nebūna pilnavertis ir sutrikdo paskutinę žmogaus miego periodo dalį.
  12. Cigaretės ir kiti nikotino turintys produktai yra stimuliatoriai. Cigaretės ir kiti nikotino turintys produktai yra stimuliatoriai, jų turėtų būti vengiama prieš miegą ir prabudus naktį.
  13. Ilgalaikis migdomųjų vartojimas mažina jų poveikį.

 

10 teiginių, padedančių pacientui keisti požiūrį į nemigą ir nusiraminti

1.Mano darbingumas nenukentės, jei išmiegosiu pagrindinį miegą.

2.Tikriausiai miegu daugiau nei man atrodo.

3.Mano darbingumą dienos metu veikia ne tik miegas.

4.Kai dieną jaučiuosi nedarbingas, nemiga čia niekuo dėta–kaltos mano negatyvios mintys.

5.Kiekvieno žmogaus poreikiai miegui yra skirtingi.

6.Blogiausia,kas gali nutikti, jei neišsimiegosiu, dieną būsiu blogos nuotaikos.

7.Jei prabusiu po apytiksliai penkių su pusę valandos miego, vadinasi, pagrindinis miegas bus išmiegotas.

8.Užmigti bus lengviau, kai mano kūno temperatūra šiek tiek nukris.

9.Nieko bloga neatsitiks, jei kokią naktį miegosiu blogiau.

10.Jei šią naktį miegu prastai, kitą naktį miegosiu geriau, nes organizmas kompensuos neišmiegotą pagrindinį miego laiką.