Depresijos gydymas: klausimai ir mitai

žymės:

2019 gruodžio 2d.  |  Neuromeda

Konsultuoja medicinos centro „Neuromeda“ specialistai

Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į kuriuos dažniausiai kylančius klausimus apie depresijos atsiradimą ir gydymą.

Kaip atpažinti depresiją, t.y. ar galima pačiam tai suprasti, ar būtina specialisto diagnozė? Depresija yra labai sudėtinga būsena. Tai nėra tik liūdnumas ar verkimas, kaip įprasta galvoti. Paprastai mes kalbame apie įvairius depresijos simptomus, kurie pas kiekvieną individą gali pasireikšti šiek tiek kitaip.

Be liūdnumo, verkimo, pykčio ar dirglumo, ar tiesiog gyvenimo džiaugsmo praradimo gali būti stebimi kiti svarbūs požymiai – vadinamieji kognityviniai arba pažintiniai. Dažniausiai jie pasireiškia dėmesio koncentracijos sutrikimais, trumpalaikės atminties pablogėjimu, sunkumais darant sprendimus.

Gali būti ir taip vadinami somatiniai simptomai. Pvz. širdies plakimas, įvairūs skausmai, tirpimai, – patys įvairiausi simptomai. Dažnai stebime miego pokyčius, apetito pasikeitimus, energijos nebuvimas, neigiamos mintys apie ateitį, savivertės stoka ir t.t.

Kalbant apie diagnozavimą, svarbu paminėti, kad įtarti šią būseną galima ir pačiam, tačiau jos patvirtinimas arba paneigimas – tai jau specialisto kompetencija.

Kokie mitai yra populiariausi apie depresiją?  Vienas iš pagrindinių – kad depresija yra apsileidimas ir tinginystė, o atsiranda tokia būsena tiesiog iš neturėjimo ką veikti arba iš „tikrų sunkumų“ nebuvimo. Deja, tai nėra, depresijos buvimas yra apspręstas tam tikrų cheminių medžiagų apykaitos smegenyse sutrikimo.

Dar vienas mitas susijęs su perdėtu depresijos, kaip būsenos, psichologizavimu. Taip, psichologiniai, kaip ir socialiniai faktoriai yra labai svarbūs, tačiau yra ir kiti – biologiniai faktoriai. Dėmesio nekreipimas į juos veda prie uždelsto ar netinkamo gydymo, nes galvojama, kad vaistai, t.y. antidepresantai, čia nėra reikalingi. Tačiau kiti medikamentai, tokie kaip labai rizikingi pripratimo prasme benzodiazepinai, yra lengvai vartojami, juo labiau, kad kartu su depresine būsena dažnai būna nerimas ar nemiga. Dar kiti nusiraminimui ir „nuotaikos pagerinimui“ vartoja alkoholį.

Aukščiau minėtas mitas susijęs ir su keistu antidepresantų, kaip medikamentų, demonizavimu. Dažnas klausimas, kurį man užduoda pacientai, yra: „Ar vaistas nepradės manęs valdyti?“ Tikrai nepradės, antidepresantai nepakeis jūsų charakterio, vertybinės sistemos ir panašių dalykų. Jie atstato normalų funkcionavimo lygį ir su tuo susijusius dalykus. Aišku, psichologinė pagalba yra labai svarbi, kaip ir įvairių socialinių klausimų sprendimas.

Ar tai sunkiai įveikiama liga? Tai yra įveikiama liga. Ar sunkiai, priklauso nuo daugybės veiksnių: biologinių, psichologinių, socialinių. Gydymas priklauso nuo to, kokie faktoriai turėjo įtakos depresijos formavimuisi. Depresijos gydymas yra labai individualus ir kompleksiškas, nes labai skirtingas yra kiekvieno žmogaus kontekstas.


Miego Diena “Geras miegas, sveikas senėjimas”

žymės:

2019 kovo 14d.  |  Neuromeda

Prof. Vanda Liesienė

Moksliniai tyrimai parodė, kad trečdalį gyvenimo mes praleidžiame miegodami. Miegas yra esminis žmogaus poreikis, net labiau būtinas nei valgymas ar gėrimas ir esminis sveikatai bei gyvenimo kokybei. Daugumai suaugusių asmenų miegojimas kasnakt po 7-8 valandas yra vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių gerą fizinę ir dvasinę sveikatą (Dr. E. S. Louis) . Geram suvokimui, apsimokymui ir žaidimams vaikų amžiuje reikalingas dar ilgesnis miegas. Naujausi tyrimai parodė adekvataus miego kiekio būtinybę smegenų veiklai, kadangi miego metu smegenis išsiplauna dienos metu sukauptus toksinus, kurie gali kenkti smegenų veiklai. Miegas taip pat palaiko reikalingus vidinius smegenų ryšius ir sutvarko dienos metu gautą informaciją apsimokant ir sutvirtinant atmintyje. Gera miego kokybė ir trukmė remiantis moksliniais duomenimis pagerina fizinę, protinę veiklą bei lemia suvokimo procesus ir sveiką senėjimą. Vidutinio amžiaus asmenims ir paaugliams geras miegas mažina nutukimo, hipertenzijos riziką , apsaugo nuo kognityvinių procesų silpnėjimo ir susiję su mažesniu depresijos lygiu. Yra tyrimų nurodančių lėtesnį odos ir audinių tonuso mažėjimą esant geram miegui. Taigi, miegas yra esminiai svarbus mūsų dvasinei ir fizinei sveikatai .

Galima apibendrinti miego svarbą keliais žodžiais; gerai miegosi – atrodysi geriau, jausiesi geriau, gyvensi geriau. Ilgaamžiškumas, sveikata, laimės pojūtis aiškiai yra susijęs su miego kokybe.

SVARBIOS ŽINIOS

-Miegas kaip ir judėjimas ar mityba yra pagrindinis vaikų organizmo metabolizmo veiksnys. Pastebėtas akivaizdus ryšys tarp miego trukmės ir nutukimo vaikų amžiuje ypač mergaičių tarpe. Svorio reguliacija yra susijusi miego trukme, su miego/budrumo ritmo kitimais. Pastebėta nebrandžių ląstelių vystymosi pagausėjimas esant blogam miegui.

-Sveikatai ir gyvenimo kokybei kritiniai svarbu geras, reguliarus kvėpavimas. Kvėpavimo sustojimai miego metu , vadinamoji miego apnėja, stebima 4 proc. vyrų ir 2 proc. moterų, sukelia nuovargio jausmą, dienos mieguistumą ir neretai sąlygoja išeminės širdies ligos išsivystymą, insultą ar diabetą. Asmenims su miego apnėja pastebėta nebrandžių ląstelių pagausėjimas, kas yra susiję su padidinta vėžinių ląstelių išsivystymo rizika.

-Miego trūkumas ir bloga jo kokybė , net trumpalaikiai sutrikimai neigiamai veikia sveikatą. Nemigos naktis ar bloga miego kokybė turi įtakos sekančios dienos dėmesio kokybei, atminčiai ir įsiminimui. Ilgalaikiai miego sutrikimai aiškiai blogina sveikatą, sukelia metabolizmo sutrikimus, sąlygoja nutukimą, diabetą, silpnina imuninę sistemą ir net skatina kai kurių vėžio formų išsivystymą.

-Eilė psichologinių pakitimų, depresijos, nerimo net psichozės yra susijusios su miego trūkumu.

Taigi, miego kokybė yra esminis veiksnys gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Miego svarba:

  • Dienos veiklai ir organizmo atsistatymui svarbu miego kokybė ; tyrimai parodė, kad miego kokybė labiau nei jo trukmė yra svarbūs dienos veiklai.
  • Vaikų sugebėjimai ir vystymąsi aiškiai priklauso nuo gero miego.

Miego sutrikimų pasekmės:

Miego sutrikimas sąlygoja individo sveikatos blogėjimą bei jo socialinę veiklą. Esant miego apnėjai nakties metu krenta deguonies įsisavinimas ir sukelia širdies veiklos trikdžius, gali pereiti į daugybinius organizmo sveikatos sutrikimus. Sutrikęs miegas neigiamai veikia asmens nuotaiką ir ypač sugebėjimą dienos veiklai bei socialiniam bendravimui.

Stebėjimai ir epidemiologiniai tyrimai rodo kad 35 proc. asmenų jaučia miego trūkumą ir neigiamą poveikį fizinei ir psichinei veiklai.

Apie 3-10 proc. gyventojų nustatoma neramių kojų sindromas trukdantis užmigimui ir miego kokybei. Apie 46 proc. asmenų skundžiasi klaidomis darbe dėl miego sutrikimų. Asmenys turintys stabilų miegą rečiau turi arterinio kraujospūdžio padidėjimą, retesni metabolizmo sutrikimai-nutukimas bei retesnės lėtinės ligos.

Nemiga stebima 30-40 proc. suaugusių gyventojų. Pirminė, nesusijusi su gretutiniais susirgimais nemiga stebima 1-10 proc., bet daugėja iki25 pr. Senėjant. Esant šiai nemigai dažnesni ir nuotaikos sutrikimai. Nemiga neigiamai veikia visas gyvenimo sferas; blogina darbo kokybę, keičia bendravimą, negydant gali sąlygoti darbo netekimą.

Svarbu visuomenės informavimas apie miego svarbą, nemigos pavojus ir galimybes koreguoti miego sutrikimus ne tik medikamentais, bet ir kognityvine elgesio terapija.