Priklausomybė vaistams: sprendimo būdai

2019 gruodžio 2d.  |  Neuromeda

Konsultuoja medicinos centro „Neuromeda“ specialistai

Šiame straipsnyje kalbėsime ne apie visus priklausomybę sukeliančius vaistus, bet tik apie kai kuriuos jų, o tiksliau,  apie populiariausius – benzodiazepinus (BZD). Šiais vaistais dažniausiai gydomi trumpalaikiai miego, nerimo sutrikimai ir kiti psichikos ar nervų sistemos sutrikimai. Jų atstovai daugeliui yra gerai žinomi; tai alprazolamas (pvz. Xanax), bromazepamas (pvz. Lexotanil), lorazepamas, diazepamas (pvz. Seduxen, Relanium) ir kt.

Nepaisant BZD veiksmingumo gydant trumpalaikius nerimo ir nemigos sutrikimus, šie vaistai gali sukelti eilę nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip atminties pablogėjimas, budrumo sumažėjimas, nuovargis, mieguistumas, judesių koordinacijos sutrikimai ir t.t. ypač jautrūs jų pašaliniams reiškinimas yra vyresnio amžiaus žmonės. Svarbus ir psichologinės priklausomybės vystymasis.

Jei pacientas nori ir gali nutraukti ilgesnį laiką trunkantį BZD vartojimą, verta pradėti mažinti dozę ir/ar retinti jo vartojimą. Daugumai pacientų benzodiazepinų vartojimo nutraukimas nebūna probleminis. Rekomenduojama tai atlikti laipsniškai, siekiant išvengti simptomų, susijusių su vaisto nutraukimu, atsiradimo ir pradinių simptomų, dėl kurių buvo skirti vaistai, atsikartojimo. Didesnes dozes vartojantiems pacientams tai gali trukti ilgą laiką, skaičiuojamą mėnesiais ir – kartais – metais. Svarbus lėtas dozės mažinimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali būti jautresni vaistų nutraukimo simptomams.

Nutraukiant nepageidaujamo vaisto vartojimą labai svarbus šeimos narių ar kitų artimų žmonių palaikymas. Taip pat svarbus glaudus bendradarbiavimas su specialistu, kuris tai atlieka: geras bendradarbiavimas, visų neaiškių klausimų išsiaiškinimas ar baimių, susijusių su vaisto nutraukimu, aptarimas ves į sėkmingą vaisto nutraukimą.

Nutraukiant benzodiazepinų vartojimą, reikėtų vengti alkoholio vartojimo, ypač nusiraminimo tikslais, o taip pat vengti medžiagų, kurios pasižymi aktyvuojančiu poveikiu, tokių kaip kava, stipi arbata, šokoladas ir pan.

Dažnai vaisto nutraukimą gali atlikti juos paskyręs specialistas, pvz. šeimos gydytojas. Kai kuriais atvejais, jei išlieka simptomai, dėl kurių benzodiazepinai buvo paskirti, pvz. nerimas, nemiga, reikalinga gydytojo psichiatro konsultacija. Toks specialistas ne tik padės sumažinti vaisto nutraukimo simptomus, net, esant reikalui, padės suvaldyti simptomus, dėl kurių BZD buvo paskirti. Nutraukiant benzodiazepinų vartojimą gali būti naudinga psichologo ar psichoterapeuto konsultacija.


Depresijos gydymas: klausimai ir mitai

žymės:

  |  Neuromeda

Konsultuoja medicinos centro „Neuromeda“ specialistai

Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į kuriuos dažniausiai kylančius klausimus apie depresijos atsiradimą ir gydymą.

Kaip atpažinti depresiją, t.y. ar galima pačiam tai suprasti, ar būtina specialisto diagnozė? Depresija yra labai sudėtinga būsena. Tai nėra tik liūdnumas ar verkimas, kaip įprasta galvoti. Paprastai mes kalbame apie įvairius depresijos simptomus, kurie pas kiekvieną individą gali pasireikšti šiek tiek kitaip.

Be liūdnumo, verkimo, pykčio ar dirglumo, ar tiesiog gyvenimo džiaugsmo praradimo gali būti stebimi kiti svarbūs požymiai – vadinamieji kognityviniai arba pažintiniai. Dažniausiai jie pasireiškia dėmesio koncentracijos sutrikimais, trumpalaikės atminties pablogėjimu, sunkumais darant sprendimus.

Gali būti ir taip vadinami somatiniai simptomai. Pvz. širdies plakimas, įvairūs skausmai, tirpimai, – patys įvairiausi simptomai. Dažnai stebime miego pokyčius, apetito pasikeitimus, energijos nebuvimas, neigiamos mintys apie ateitį, savivertės stoka ir t.t.

Kalbant apie diagnozavimą, svarbu paminėti, kad įtarti šią būseną galima ir pačiam, tačiau jos patvirtinimas arba paneigimas – tai jau specialisto kompetencija.

Kokie mitai yra populiariausi apie depresiją?  Vienas iš pagrindinių – kad depresija yra apsileidimas ir tinginystė, o atsiranda tokia būsena tiesiog iš neturėjimo ką veikti arba iš „tikrų sunkumų“ nebuvimo. Deja, tai nėra, depresijos buvimas yra apspręstas tam tikrų cheminių medžiagų apykaitos smegenyse sutrikimo.

Dar vienas mitas susijęs su perdėtu depresijos, kaip būsenos, psichologizavimu. Taip, psichologiniai, kaip ir socialiniai faktoriai yra labai svarbūs, tačiau yra ir kiti – biologiniai faktoriai. Dėmesio nekreipimas į juos veda prie uždelsto ar netinkamo gydymo, nes galvojama, kad vaistai, t.y. antidepresantai, čia nėra reikalingi. Tačiau kiti medikamentai, tokie kaip labai rizikingi pripratimo prasme benzodiazepinai, yra lengvai vartojami, juo labiau, kad kartu su depresine būsena dažnai būna nerimas ar nemiga. Dar kiti nusiraminimui ir „nuotaikos pagerinimui“ vartoja alkoholį.

Aukščiau minėtas mitas susijęs ir su keistu antidepresantų, kaip medikamentų, demonizavimu. Dažnas klausimas, kurį man užduoda pacientai, yra: „Ar vaistas nepradės manęs valdyti?“ Tikrai nepradės, antidepresantai nepakeis jūsų charakterio, vertybinės sistemos ir panašių dalykų. Jie atstato normalų funkcionavimo lygį ir su tuo susijusius dalykus. Aišku, psichologinė pagalba yra labai svarbi, kaip ir įvairių socialinių klausimų sprendimas.

Ar tai sunkiai įveikiama liga? Tai yra įveikiama liga. Ar sunkiai, priklauso nuo daugybės veiksnių: biologinių, psichologinių, socialinių. Gydymas priklauso nuo to, kokie faktoriai turėjo įtakos depresijos formavimuisi. Depresijos gydymas yra labai individualus ir kompleksiškas, nes labai skirtingas yra kiekvieno žmogaus kontekstas.