Ar aš galiu vairuoti?

Būtent tokį klausimą man uždavė prieš porą mėnesių savo iniciatyva psichologinio įvertinimo atėjęs klientas. Tąkart vos nenukritau nuo kėdės – ne, ne iš nuostabos, kad toks klausimas užduodamas psichologui, o dėl atėjusio žmogaus sąmoningumo ir atsakomybės už save ir kitus. Bet ar psichologas iš tikro gali ką nors pasakyti apie kliento vairavimą?

Automobilis + psichologija = ?
Daugeliui psichologija asocijuojasi su žmogaus sielos gelmių tyrinėjimu, pagalba sunkumų ar psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, individualiu konsultavimu ir pan. Tačiau psichologijos mokslo žinios gali būti taikomos daug plačiau. Viena iš tokių pasaulyje sparčiai besivystančių taikomosios psichologijos sričių yra transporto ir eismo psichologija. Atrodytų, kas gi gali būti bendra tarp automobilio ir psichologijos? Tačiau atsakymas į šį klausimą labai paprastas – žmogus. Vairavimas yra tik dar viena žmogaus elgesio forma.
Vairavimas daugeliui šiuolaikinių žmonių yra neatsiejama kasdienybės dalis. Tyrimai rodo, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp šalies ekonominės gerovės ir vienam žmogui tenkančių nuvažiuotų kilometrų. Gyvename geriau, važiuojame vis daugiau. Tačiau kartu daugėja ir su vairavimu susijusių problemų. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais avarijos bus populiariausių mirties priežasčių penketuke. Tikimybė žūti avarijose bus didesnė nei mirti nuo vėžio ar Alzheimerio ligos. Kyla klausimas, ar galime ką nors pakeisti?
Tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 90 proc. avarijų keliuose kyla dėl žmogaus elgesio, taigi, daugiausia dėl psichologinių veiksnių. Transporto ir eismo psichologija tyrinėja vairavimo elgesį ir psichologines eismo nelaimių priežastis, ieško priemonių, kurios padėtų nelaimių išvengti ir padidintų eismo saugumą, kuria metodus, kurie padeda atpažinti padidėjusios rizikos vairuotojus, juos konsultuoti. Transporto psichologai teikia rekomendacijas gydytojams, transporto priemonių kūrėjams, kelių inžinieriams, politikams. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje) psichologinis įvertinimas yra privalomas vairuotojams, kurie prarado vairuotojo pažymėjimą dėl sukeltos avarijos ar žymių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nori jį atgauti.
Psichologinis įvertinimas gali būti rekomenduotas, kai kyla klausimas, ar vairuotojo sveikatos būklė, ligos ar vartojami vaistai nesukelia papildomos rizikos vairavimo saugumui. Australijoje psichologinis įvertinimas gali būti profilaktiškai skiriamas vyresnio amžiaus vairuotojams. Tokio įvertinimo tikslas nėra atimti vairuotojo pažymėjimą ir apriboti teisę vairuoti, jis padeda laiku atpažinti vairuoti trukdančias problemas ir jas išspręsti parenkant tinkamus gydymo ar korekcijos metodus, pritaikant transporto priemones.

Skirtingi vairuotojai, skirtinga rizika
Didžiausią riziką pakliūti į eismo įvykus turi jauni ir garbaus amžiaus vairuotojai, tačiau labai skiriasi priežastys, dėl kurių šios vairuotojų grupės vairuodamos klysta. Jaunesniame amžiuje pagrindinė avarijų priežastis yra per didelis greitis, vairavimas apsvaigus, rizikingi sprendimai. Taigi vairavimo klaidos labiausiai yra susijusios su netinkama vairavimo strategija ir taktika.
Vyresniame amžiuje pagrindine avarijų priežastimi tampa persirikiavimo klaidos, nepastebėti kelio ženklai, nepakankamai greita reakcija. Šios klaidos atsiranda ne dėl neatsakingo vairavimo elgesio ar asmenybės bruožų, bet dėl su amžiumi ar sveikatos būkle susijusių dėmesio, atminties, reaktyvumo ar judėjimo galimybių pokyčių.
Nors Lietuvoje gana daug kalbama apie eismo saugumo didinimą, prevenciją, vairuotojų rengimo permainas, tačiau apie psichologinius vairavimo sėkmę lemiančius veiksnius beveik visiškai neužsimenama. O įvertinti vairavimui svarbias psichologines vairuotojo charakteristikas, aptarti vairuotojo stipriąsias ir silpnąsias vietas ir ką būtų galima daryti, kad vairavimo saugumas padidėtų, yra nesunku. Taigi, plačiau pakalbėkime apie tai, ką ir kaip galėtų įvertinti psichologai. Tačiau visų pirma siūlome Jums išsiaiškinti, ar esate saugūs vairuotojai (žiūr. „Saugaus vairuotojo klausimynas“).

Psichologinis vairuotojų įvertinimas
Visi vairuotojai žino, kad rega yra nepaprastai svarbi norint sėkmingai vairuoti, tačiau svarbu ne tik regos aštrumas, bet ir regėjimo laukas. Tiek regos aštrumas, tiek regėjimo laukas natūraliai keičiasi dėl amžiaus, regos laukas gali ypač susiaurėti ir dėl įvairių ligų. Susiaurėjęs periferinis regėjimo laukas gali trukdyti pastebėti kelio ženklus, pėsčiuosius ar kitus automobilius. Vyresniems žmonėms reikia ilgesnio laiko prisitaikyti prie apšvietimo pokyčių, todėl juos daug labiau akina priešpriešiais važiuojančių automobilių šviesos. Vairavimui taip pat labai svarbi atmintis, vaizdinis suvokimas, erdviniai gebėjimai, selektyvus dėmesys ir dėmesio perkėlimas. Vairuojant reikalinga tiek aktyvi darbinė atmintis (kur važiuoju, kokius ženklus mačiau), tiek ilgalaikė atmintis (ką ženklas reiškia). Vairuojant reikia tuo pat metu atlikti kelias funkcijas: stebėti vykstantį eismą, kelio ženklus, valdyti automobilį, išlaikyti dėmesio lauke maršrutą, o dažnai tai vyksta muzikos ar pokalbių su keleiviais fone. Taigi, vairuotojui savo dėmesį reikia paskirstyti. Vaizdinis suvokimas reikalingas tam, kad sėkmingai integruotume visą vairavimo metu gaunamą vaizdinę informaciją, įvertintume atstumą iki kitų automobilių ar kliūčių. Visas šias sudėtingas veiklas koordinuoja mūsų smegenys, kuriose informacija sujungiama, analizuojama, ir galiausiai lemia konkrečius vairavimo veiksmus.
Vairavimas taip pat yra ir motorinė veikla, kuri reikalauja raumenų jėgos ir ištvermės, galūnių, kaklo ir liemens lankstumo. Antsvoris, raumenų ir sąnarių ligos gali lemti prastoką judesių kokybę. Nepakankamos judėjimo galimybės savo ruožtu gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką, nes vairuotojo gebėjimas greitai sureaguoti į tokias situacijas gali būti sumažėjęs. Psichologai ir gydytojai yra sukūrę paprastų judėjimo testų, kurie leidžia greitai įvertinti, kaip sėkmingai vairuotojas atlieka vairavimui reikalingus judesius.
Pačiam žmogui tiksliai įvertinti savo kognityvines funkcijas ar judėjimo galimybes yra sunku. Asmuo gali jausti, kad dėmesio koncentracija pablogėjusi ar reakcijos greitis yra sulėtėjęs, tačiau atsakyti, ar tas pablogėjimas yra reikšmingas ir pavojingas, pačiam yra labai sudėtinga. Psichologai gali gana tiksliai įvertinti įvairias dėmesio, atminties charakteristikas, stebėti, kaip greitai atsiranda nuovargis, kaip sėkmingai vairuotojas geba atlikti kelis veiksmus vienu metu, kaip greitai ir sėkmingai koordinuoja judesius ir, remdamiesi vairuotojų tyrimų patirtimi, atsakyti, ar matomas pokytis kelia grėsmę vairavimo saugumui.
Tiek tyrimai užsienyje, tiek Lietuvoje rodo, kad remiantis psichologinių testų rezultatais galima prognozuoti vairavimo sunkumus. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedroje vykdytas tyrimas, kurio metu buvo tiriamos sąsajos tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus vairuotojų patiriamų vairavimo sunkumų ir dėmesio, vaizdinio suvokimo, reakcijos greičio, vairavimui svarbių judesių atlikimo, parodė, kad vaizdinės informacijos apdorojimo greitis ir sumažėjęs judesių laisvumas reikšmingai prognozuoja vairavimo sunkumus nepriklausomai nuo vairuotojų amžiaus.
Tyrimai taip pat rodo, kad vairuotojui tokią informaciją svarbu žinoti, nes tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų kelyje. Pavyzdžiui, Izraelyje vienoje pervežimų kompanijoje buvo vykdomas eksperimentas: visi kompanijoje dirbantys vairuotojai buvo įvertinti psichologiniais testais, jiems papasakota apie rezultatus ir vairavimo riziką, o vėliau pasiūlyti mokymai, kaip būtų galima padidinti savo vairavimo saugumą. Eksperimento rezultatai parodė, kad per metus įvairių eismo nelaimių skaičius tirtoje kompanijoje smarkiai sumažėjo. Šie rezultatai atskleidė, kad transporto ir eismo psichologijos žinios gali būti naudingos tiek atskiram vairuotojui, tiek profesionalioms su vairavimu susijusios įmonėms.

Baimė vairuoti
Kartais psichologo konsultacijos gali prireikti, kai vairuotojas ar būsimasis vairuotojas labai bijo vairuoti. Vairavimo baimė dažnai atsiranda po patirtų avarijų arba kai eismo įvykiuose nukenčia artimi žmonės. Visgi avarijos nėra vienintelė priežastis, dėl kurios dalis vairuotojų bijo vairuoti. Tyrimai rodo, kad vidutinė ar stipri vairavimo baimė yra būdinga maždaug 7–8 % vairuotojų, kurie niekada nepatyrė avarijų. Vieni vairuotojai bijo tik tam tikrų vairavimo situacijų (pavyzdžiui, važiuoti tiltu, per lietų, vairuoti svetimame mieste), kiti patiria tokią stiprią baimę, kad apskritai vengia vairuoti.
Vairavimo baimė yra susijusi su vairuotojo vairavimo įgūdžiais ir jų vertinimu. Vairavimo įgūdžiai apima įvairius vairavimo elgesio aspektus, tokius kaip geri automobilio valdymo įgūdžiai, judesių koordinacija, dėmesys, reakcijos laikas, emocijų valdymas. Kartais vairuotojui objektyviai trūksta žinių ir patirties, todėl, norint įveikti baimę, reikia jų įgyti. Naudingiausias čia bus geras ir supratingas vairavimo instruktorius. Tačiau nemaža dalis vairuoti bijančių žmonių bijo vairuoti ne dėl įgūdžių stokos, o dėl to, kad mąsto negatyviai ir savo gebėjimus nuvertina. Vairuoti trukdo galvoje besisukančios neramios mintys: „nors niekada nebuvau patekęs į avarinę situaciją, aš joje tikrai nesugebėsiu gana greitai reaguoti“; „aš toks išsiblaškęs, kad keliu grėsmę kitiems; mano vairavimas turbūt nervina kitus vairuotojus“ ir pan. Tokie vairuotojai dažniausiai sėkmingai išlaiko vairavimo egzaminus, vairuodami nedaro daugiau klaidų nei kiti, tačiau vengia ar visiškai atsisako vairavimo dėl baimės ir nepasitikėjimo savimi. Šiai vairavimo baimei įveikti vien vairavimo instruktoriaus gali ir nepakakti. Reikia, kad žmogus ne tik turėtų vairavimo įgūdžių, bet ir patikėtų, kad jų turi. Tikėjimą savo vairavimo sugebėjimais gali padėti sustiprinti psichologinis įvertinimas, kuris pateikia objektyvų atsakymą apie vairavimui svarbias funkcijas.

Saugaus vairuotojo klausimynas*
Dauguma vairuotojų susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais vairuodami. Pažymėkite teiginius, kurie labiausiai atitinka jūsų vairavimo patirtį.

  • Vairuodamas aš kartais pasimetu.
  • Mano šeimos nariai ar draugai sako, kad jiems neramu, kaip aš vairuoju.
  • Kartais atrodo, kad kiti automobiliai atsiranda tiesiog iš niekur.
  • Man sunku pastebėti ženklus, kad spėčiau į juos sureaguoti.
  • Kiti vairuotojai važiuoja per greitai.
  • Kiti vairuotojai dažnai man signalizuoja.
  • Vairavimas man kelia stresą.
  • Pavairavęs aš jaučiuosi pavargęs.
  • Pastaruoju metu aš dažniau patiriu įvairių vairavimo nesėkmių.
  • Judrios sankryžos man kelia įtampą.
  • Kairieji posūkiai mane nervina.
  • Priešpriešiais važiuojančių automobilių žibintų šviesos mane labai akina.
  • Vaistai, kuriuos vartoju, sukelia man mieguistumą ar svaigulį.
  • Aš turiu sunkumų sukdamas vairą.
  • Man sunku nuspausti greičio ar stabdžio pedalus.
  • Man sunku pažiūrėti per petį, kai važiuoju atbulas.
  • Dėl vairavimo mane neseniai buvo sustabdžiusi policija.
  • Žmonės nebenori su manimi važiuoti.
  • Aš nemėgstu vairuoti tamsoje.
  • Pastaruoju metu man sunkiau pastatyti automobilį.

Jei pažymėjote bent vieną iš sunkumų, tai gali būti ženklas, kad Jūsų atveju vairavimo rizika yra padidėjusi. Pasvarstykite, kas šiuos sunkumus sukelia, ar galite tai kontroliuoti. Jei pažymėjote kelis sunkumus, gali būti verta pasvarstyti apie išsamesnį su vairavimu susijusių psichikos funkcijų įvertinimą ir sveikatos patikrą.

*Testas parengtas pagal Wang CC, Kosinski CJ, Schwartzberg JG, Shankin AV.  „Physician’s guide to assessing and counseling the older drivers“