Paauglių depresija nėra tik bloga nuotaika ar melancholijos periodas, tai rimta problema paveikianti visas paauglio gyvenimo sritis. Paauglių depresija gali nulemti alkoholio ar narkotikų vartojimą, savęs nekentimą ar žalojimą, smurtą, bėgimą iš namų, ankstyvą nėštumą ar net savižudybę. Depresija yra susijusi su daugybe kitų problemų. Taigi, jeigu jūsų gyvenime yra paauglys, labai svarbu žinoti, kaip atpažinti paauglių depresiją ir ką daryti ją atpažinus.
Paauglių depresijos ženklai:
- Didesni, nei įprastai nuotaikos pokyčiai. Nors paauglystės amžiaus tarpsniui ir būdingi nuotaikos pokyčiai, tačiau pastebėjus, kad pastaruoju metu jūsų vaiko nuotaikos keičiasi labai dažnai ir intensyviai, reiktų įvertinti depresijos galimybę.
- Dirglumas, pyktis ar priešiškumas. Nors pyktis yra paauglystei būdingas jausmas, tačiau jei pastebite, kad šis pyktis dažnai neturi aiškiai įvardijamos priežasties, yra perdėtai stiprus, vertėtų sunerimti.
- Žymiai pablogėję pažymiai. Neignoruokite akademinių sunkumų ir nenurašykite visko tingėjimui ar aplaidumui. Tai gali būti signalas, jog kažkas blogai.
- Pokyčiai santykiuose su draugais. Ar jūsų vaikas mažiau laiko praleidžia su draugais? Mažiau apie juos kalba? Ar leidžia laiką su naujais draugais? Depresiški paaugliai ima bendrauti daug mažiau, dažnai nustoja bendrauti su senais draugais ir susideda su nauja kompanija.
- Atsitraukimas ir izoliacija. Ar jūsų paauglys praleidžia daugiau laiko prie kompiuterio, nei įprastai? Ar jis vengia bendrauti? Tai gali būti ženklas, jog jūsų paaugliui sunkiai sekasi išoriniame pasaulyje.
- Susidomėjimo mėgstamomis veiklomis praradimas. Jei jūsų paauglys paprastai visą dieną žaisdavo krepšinį at tenisą, o dabar visiškai tuo nebesidomi, tai gali būti depresijos išraiška.
- Mitybos ir miego pokyčiai. Prastas miegojimas arba, atvirkščiai, ilgas miegojimas, didelis mieguistumas dienos metu gali būti depresijos simptomai. Taip pat – žymus kūno svorio kritimas ar augimas.
- Pamokų nelankymas ar nuolatinis vėlavimas. Depresiški paaugliai nesirūpina, kad į mokyklą nueitų laiku, ir apskritai – kad ten nueitų.
- Mintys ar kalbos apie gyvenimo beprasmybę, savižudybę. Stipriai depresiški paaugliai dažnai mąsto, kalba ar net bando žudytis.
- Šeimos depresijos istorija. Ar jūs arba jūsų šeimos nariai yra sirgę depresija?
Jeigu pastebėjote keletą šių ženklų ir nesate tikras, ar jūsų vaikas elgiasi „tiesiog kaip paauglys“, ar jam depresija, vertinga pasvarstyti šiuos dalykus: kiek laiko pastebite šiuos simptomus? kiek stiprūs jie yra? kaip stipriai skiriasi paauglio elgesys nuo to, kaip jis elgėsi anksčiau? Jums taip pat gali padėti psichinės sveikatos specialistai psichologai, psichiatrai. Pasitarkite su jais.
Norite pasitarti su manimi? Galite registruotis konsultacijai
telefonu +370 613 42780 arba el. paštu info@neuromedicina.lt
Parengė psichologė Aušra Drevinskienė
Apie mus kalba