Priklausomybė alkoholiui: ką reikėtų žinoti, kad siekti pagalbos

Daugumai žmonių yra labai sunku pripažinti, kad yra priklausomi nuo alkoholio. Kartais reikia ypatingų sukrėtimų, kad žmogus pripažintų egzistuojančią problemą – alkoholio vartojimo sutrikimą. Tai gali būti darbo praradimas dėl pravaikštų, partnerio išėjimas, o kartais ir ženkliai skaudesni įvykiai – avarija, būnant girtam, neprižiūrėto mažamečio vaiko susižalojimas.

Kalbėdamas apie alkoholio vartojimo sutrikimui būdingus požymius, noriu išskirti dvi būsenas: piktnaudžiavimą alkoholiu ir priklausomybę jam. Piktnaudžiavimas alkoholiu pasireiškia pasikartojančiu alkoholio vartojimu, kuris veda prie negebėjimo atlikti savo pareigas darbe (mokykloje) ar šeimoje, jo vartojimu situacijose, kai tai yra pavojinga, pvz. vairuoti išgėrus – tačiau alkoholis vartojamas ir toliau, net suvokiant visas šias problemas.

Vienas iš pagrindinių priklausomybės alkoholiui simptomų yra tai, kad reikia vis didesnių alkoholio kiekių apsvaigti – įprastinė alkoholio dozė norimo efekto jau nesukelia. Toks asmuo praleidžia daug laiko, ieškodamas alkoholio, vartodamas jį, o taip pat atsigaudamas nuo alkoholio poveikio. Be to, alkoholį vartoja didesniais kiekiais ar ilgesnį laiko tarpą, negu buvo planuota. Būna taip: žmogus pasipuošęs penktadienio vakare išsiruošia į draugų vakarėlį, tačiau namo po jo negrįžta, toliau geria alkoholį su bendraminčiais – geria šeštadienį, sekmadienį, o pirmadienį ryte skambina į darbą, kad susirgo. Dėl to sumažėja darbinei veiklai, pomėgiams, šeimai skiriamo laiko, kas veda prie įvairių problemų.

Kartais tokie asmenys nesėkmingai bando kontroliuoti ar sumažinti jo vartojimą, tačiau geria toliau, nepaisant to, kad žino apie neigiamas jo vartojimo pasekmes sveikatai, šeimos santykiams, darbinei veiklai ir t.t. Pavyzdžiui, jei žmogus serga skrandžio opalige, vis vien negali nustoti vartoti alkoholio, net jausdamas, kad tai pablogina jo būseną.

Esant priklausomybei alkoholiui, nutraukus jo vartojimą, atsiranda abstinencijos simptomai, kurie gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai stebimas nerimas, rankų, o kartais ir viso kūno drebulys, padidintas prakaitavimas, nemalonūs jutimai širdies plote, dažnas pulsas, virškinimo sutrikimai, apetito nebuvimas, galvos skausmas ir t.t. Ypač sunkiais atvejais gali atsirasti alkoholinis delyras, kuris yra jau gyvybei pavojinga būsena. Susiformavus priklausomybei, šie nemalonūs simptomai palengvėja pavartojus alkoholio ar kitokios panašaus veikimo medžiagos (pvz. kai kurių raminančių vaistų).

Labai skaudi tema yra moterų piktnaudžiavimas alkoholiu. Jos retai kreipiasi į įstaigas, kurios specializuojasi gydyti alkoholio vartojimo sutrikimus, o dažniau kreipiasi į šeimos gydytojus ir skundžiasi nerimu, nemiga, depresija ir t.t. Dėl išskirtai neigiamos visuomenės pažiūros į geriančias moteris, jos alkoholį vartoja dažniausiai vienatvėje, todėl kol problema tampa pastebima, praeina nemažai laiko.

Kai kalbame apie priklausomybės alkoholiui gydymą, reikia suvokti, kad svarbu visokeriopos pagalbos alkoholio vartojimo sutrikimu sergantiems asmenims teikimas, nes priklausomybės ligomis sergantys asmenys turi tiek psichiatrinių, tiek somatinių problemų, psichologinių, socialinių, o neretai ir teisinių sunkumų.

Dar vienas nemenkas iššūkis yra visuomenės požiūrio į „alkoholizmu“ sergantį asmenį pasikeitimas. Jei toks asmuo bus vertinamas kaip sergantis ir kenčiantis, palengvės žmogui pripažinti savo problemą ir kreiptis pagalbos.

 

Parengė gydytojas psichiatras Vytautas Taranda (medicinos centras „Neuromeda“)